Pagėgių kraštas laukia turistų

Artėja vasara – turizmo sezonas, kurio laukia jam jau pasiruošęs Pagėgių kraštas. Kokių naujovių tikėtis, kas nuveikta siekiant pritraukti į šį kraštą turistų iš Lietuvos ir užsienio?

Vienintelis Lietuvoje Mažosios Lietuvos paveikslų sodas po atviru dangumi. Petro Skutulo nuotr.

Apie pagrindines prasidedančio turizmo sezono Pagėgių krašte naujoves ir jau teikiamas paslaugas „Pamario“ skaitytojams pasakoja Pagėgių krašto turizmo informacijos centro direktorė Ilona Meirė.
Kelionės vandens autobusu
Vasarą Pagėgių krašte apsilankę turistai galės išbandyti naują paslaugą – pažintines, poilsines ir pramogines keliones vandens autobusu. Toks pavadinimas, žinoma, intriguoja ir kelia klausimų. Tačiau tai – 40 vietų pontoninis keleivinis laivas, skirtas plaukti vidaus vandenimis. Poilsinės, pažintinės ir pramoginės kelionės bus organizuojamos šiais maršrutais: Panemunė – Plaškiai, Panenumė – Šereiklaukis. Kelionės metu laivas sustos vaizdingose Nemuno žemupio vietose, vietos gidai pasakos apie istorinę Pagėgių krašto praeitį bei paslaptingas Nemuno pakrantės vietas. Turistų laukia ir kitokių atrakcijų.
Viešoji įstaiga Pagėgių krašto turizmo informacijos centras įgyvendina testinį vietos projektą „Turistinio maršruto sukūrimas Nemuno upe“. Naujovė yra tokia, kad tęsiant šį projektą parengta 10 profesionalių vietos gidų, kurių kasmet reikia vis daugiau, ir 3 laivavedžiai. Projektą finansuoja vietos veiklos grupė ,,Pagėgių kraštas“. Šis projektas pradėtas praėjusių metų liepą, baigiamas šį pavasarį – jo suma yra 41 tūkst. Lt.
Kartu su kaimynais
Pagėgių savivaldybės administracija 2013 m. pradėjo įgyvendinti antrąjį etapą tarptautinio projekto „Turizmo informacijos sistemos ir kultūros turizmo infrastruktūros plėtra Pagėgių-Tilžės regione“. Šiam projektui įgyvendinti skirta per 1,9 milijono Lt: ES parama viršija 1,7 milijono Lt, šios paramos gavėja Pagėgių savivaldybė pridėjo 128,3 tūkst. Lt. Projekto partnerė Tilžės (Sovetsko, Kaliningrado sr., RF) miesto administracija į projektą investavo 66,6 tūkst. Lt.
Taip finansuojamas bendras siekis daugiau turistų pritraukti į Pagėgių ir Tilžės pasienio regioną. Jau galima džiaugtis ir rezultatais. Atnaujintos Pagėgių ir Tilžės miesto turizmo centrų patalpos. Prie Pagėgių savivaldybės administracijos ir Pagėgių krašto turizmo informacijos centro pastatų bei Tilžės mieste rengiami interaktyvūs kompiuteriniai terminalai turistams. Šiuose terminaluose lankytojai ras daug informacijos apie šio regiono lankytinus istorinius ir kultūros paveldo objektus. Pagėgių turizmo informacijos centre, kuris veikia Vilkyškiuose, atsiras ekspozicija, skirta garsaus vokiečių rašytojo Johaneso Bobrovskio gyvenimui, kūrybai, ryšiams su Pagėgių kraštu pristatyti. Pernai Vilkyškių vidurinei mokyklai buvo suteiktas šio rašytojo vardas.
Rengiami bendri turistiniai maršrutai Pagėgiai – Tilžė, kuriama interneto svetainė. Šio didelio projekto vadovė – Pagėgių savivaldybės Ekonominės plėtros skyriaus vedėja Loreta Razutienė.
Atnaujintas M. Jankaus muziejus
Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus nuo 2013 m. liepos sėkmingai įgyvendino vietos projektą: suremontuotos muziejaus patalpos, įrengtos šildomos grindys, padaryta daug kitų pastatui būtinų darbų, atnaujinta ekspozicija. Turistai jau kviečiami apžiūrėti atnaujintą, įdomią, informatyvią Martyno Jankaus muziejaus ekspoziciją bei analogo Lietuvoje neturintį Mažosios Lietuvos paveikslų sodą po atviru dangumi. Gegužę muziejus Bitėnų kaime, šalia garsiojo Rambyno kalno, organizuos „Muziejų naktis“, rugpjūčio 1-9 d. – profesionalių dailininkų plenerą ,,Donelaičio žemės ženklai“, rugpjūčio 11 d. – tradicinę sueigą pas Martyną Jankų. Šiemet sueiga skirta bus Kristijono Donelaičio gimimo 300 metų jubiliejui paminėti.
Pagėgių kultūros centras ir Martyno Jankaus muziejus nuo 2013 m. dalyvauja Mažosios Lietuvos regioną vienijančiame projekte ,,Vėtrungių kelias“. Sumanyta aplink Kuršių marias ir Baltijos jūrą sukurti pramoginį kultūrinio turizmo kelią ir kultūrinių renginių tinklą, kurie pristatytų ir populiarintų prie vandens gyvenančių tautų išskirtines tradicijas ir papročius, susijusias su vandens kultūra. Šio kultūrinio kelio atpažinimo ženklas – vėtrungė. Tai Šilutės rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjos Vilmos Griškevičienės, Šilutės kultūros ir pramogų centro direktorės Jūratės Pancerovos, Kintų Vydūno kultūros centro direktorės Ritos Tarvydienės ir Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorės Birutės Servienės bei Šilutės muziejaus direktorės Rozos Šikšnienės idėja, sudominusi ir Pagėgių krašto kultūros ir muziejaus darbuotojus.
Birželio 19-21 d. ant Pagėgių krašto piliakalnių atgis legendos ir rinksis krašto žolinčiai, o birželio 23 d. Rasų šventė ant Rambyno įtrauks į ,,Tradicijų pynę pagal Vydūną“. Rugsėjį visus kvies tradicinė Pagėgių krašto šventė ,,Pagėgiai laiko labirintuose“ pagal Kristijono Donelaičio poemą „Metai“.
Šalia Rambyno kalno
2012 m. įrengtas Rambyno regioninio parko lankytojų centras, kuriame galima apžiūrėti veikiančią ekspoziciją, pasinaudoti gido paslaugomis. Ekspozicija supažindina su Rambyno apylinkių istorija, įžymiais žmonėmis, verslais, amatais, lietuvininkų gyvenimo būdu, archeologiniais radiniais, Vilkyškių kalvagūbrio geologine sandara, paukščiais, miegapelėmis, pievų ir miškų turtais.
Pernai Rambyno regioninio parko direkcija, siekdama atkreipti keliautojų dėmesį į produktus ir paslaugas, skatinančias pažinti kultūrinį ir gamtinį paveldą, tradicinių amatų ar kultūrinių vertybių tąsą, sukūrė Rambyno regioninio parko produkto ženklą. Juo patvirtinama, kad produkto gamyba ar paslauga parke atitinka darnios plėtros vertybes. Šis produkto ženklas pagerins produktų ir paslaugų žinomumą. Jis bus lengvai atpažįstamas nacionaliniu lygiu, nes pats ženklo simbolis – paukštis, tarsi simbolizuoja visos Lietuvos saugomas teritorijas.
Rambyno regioninio parko direkcija pernai atnaujino dvi apžvalgos aikšteles ir vaizdingiausiose Rambyno regioninio parko vietose pastatė 3 apžvalgos bokštus.
Senosios Prūsijos lobis – arbata
Sveiką gyvenimo būdą propaguojantiems siūloma edukacinė programa ,,Arbatos kelias“ ir senosios Prūsijos lobiai – natūralios žolelių arbatos iš Mažosios Lietuvos. Mažoji Lietuva senovėje garsėjo išskirtinės sudėties ir kokybės tija (arbata) ir kafija (kava). Vilkyškių bendruomenė su bendraminčiais Pagėgių krašte, siekdami atgaivinti šį kultūrinį paveldą, pradėjo žolelių verslą. Arbatų receptūras sudarinėja garsus vaistininkas, liaudies medicinos ekspertas Virgilijus Skirkevičius.
Šiandien Vilkyškių bendruomenė visiems besidomintiems sveika gyvensena, vaistažolių verslu, krašto istorija ir kultūra yra parengusi edukacinę programą ,,Arbatos kelias“. Edukacinės programos metu galima susipažinti su vaistingųjų augalų naudojimu, sveikatingumo, pirties procedūroms, paragauti senųjų šio krašto gyventojų šišioniškių šiupinio. Taip pat galima įsigyti vietos arbatų ar suvenyrinį jų rinkinį.
Vietos veiklos grupė „Pagėgių kraštas“ šiemet pristatys ir Mažosios Lietuvos prekės ženklą, sukurtą prekėms ir paslaugoms visoje Mažosios Lietuvos regiono teritorijoje ženklinti.

Spaudai parengė
Stasė Skutulienė

2 komentarai

  • mat

    Pasirodo, vasarai jau pasiruošta. Turi jie Rambyną, Nemuną. Gražu ten. Reikės nuvažiuot.

  • manau

    Šilutė turi Skirkevičių, tačiau jo sustyguotos arbatos… Pagėgių krašte. Gal pamario krašte nėra žolelių arbatoms ar tingima surinkti.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kiek gegužę užfiksuota žaibų išlydžių?

žaibai

Meteo LT informuoja, kad paviešintame žemėlapyje galite matyti visus per gegužės mėn. užfiksuotus žaibų išlydžius. Didžiausias žaibų išlydžių tankis buvo šiaurės rytiniuose rajonuose, o mažiausias – vakariniuose ir centriniuose rajonuose. Per praėjusį mėnesį iš viso Lietuvoje užfiksuoti 2335 žaibų išlydžiai, o tai yra net 3,5 karto mažiau už 2012-2026 m. gegužės mėn. vidurkį, kuris siekia 8,3 tūkst. išlydžių. Nežiūrint to, šiemet gegužę buvo fiksuojama apie tūkstantį išlydžių daugiau nei pernai (1369). 2012-2026 m. laikotarpiu daugiausia žaibų yra buvę 2024 metais

Praėjimas ežerų, upių ar tvenkinių pakrante yra laisvas, tačiau prie vandens reikia patekti teisėtai

pakrantės

Prasidėjus maudynių sezonui Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) primena, kad visi gyventojai turi teisę laisvai praeiti ir naudotis ežerų, upių ir tvenkinių pakrantėmis, tačiau prie jų reikia patekti teisėtai. Prie vandens pakrantės turi būti einama tik viešais keliais, takais ar kitais teisėtais priėjimais. Per privatų žemės sklypą galima eiti tik gavus jo savininko sutikimą. Įstatymai numato, kad vandens telkinių pakrantės negali būti užtvertos ar užstatytos taip, kad žmonės negalėtų jomis naudotis. Išimtys taikomos tik tam tikrose teritorijose, kuriose galioja specialūs patekimo

Absolventų ir abiturientų dėmesiui dėl privalomojo sveikatos draudimo

Baigei mokyklą ar nuolatines (dienines) studijas vasarą? Iki rugpjūčio 31 d. tavo privalomąjį sveikatos draudimą (PSD) apmoka valstybė, todėl registruotis Užimtumo tarnyboje vien dėl draudimo tikrai nereikia. Jei po mokslų planuoji pradėti dirbti ar ieškai naujų galimybių – kviečiame registruotis. Užimtumo tarnyba gali padėti susirasti darbą, siūlyti profesinius mokymus, karjeros konsultacijas ir kitą pagalbą. Kyla klausimų? Kreipkis – padėsime rasti tau tinkamiausią sprendimą. ∗ Dėl išskirtinių atvejų rekomenduojame konsultuotis su „Sodra“. Užimtumo tarnybos inf.

Geltonasis tiltas keičiasi. Meras tikina, kad išliks jo dvasia

tiltas

Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis paviešino žinių apie vadinamojo Šilutės miesto geltonojo tilto, kuris išgabentas remontuoti, būklę ir būsimą spalvą. Primename, kad šis senas tiltas Šilutėje per Šyšos upę yra buvęs pilkos spalvos, vėliau nudažytas geltonai. Atėjus metui jį sutvarkyti, kilo diskusija dėl būsimos spalvos. Štai ką praneša meras V. Laurinaitis: – Šilutėje yra vietų, kurios žmonėms reiškia daugiau nei tik infrastruktūrą. Viena iš jų – mūsų visų gerai pažįstamas geltonasis tiltas. Pradėjus rekonstrukcijos darbus paaiškėjo, kad tilto būklė

Taip pat skaitykite