Pagėgiams gresia tiesioginis valdymas. Ministrė A. Bilotaitė ragina Pagėgių savivaldybę ieškoti politinio kompromiso

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, nuotoliniu būdu susitikusi su Pagėgių savivaldybės meru, valdančiosios daugumos ir opozicijos atstovais bei Vyriausybės atstovu, paragino kuo greičiau paskirti administracijos direktorių, kad būtų išvengta tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje.

Ministrės A. Bilotaitės teigimu, politikai turi elgtis atsakingai rinkėjams ir susitarti dėl Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus paskyrimo.

„Tarybai trūksta gebėjimo…“

„Matome, kad Pagėgių savivaldybės tarybos veiklai trūksta gebėjimo per įstatyme nustatytą terminą priimti būtinus sprendimus ir paskirti administracijos direktorių. Susidariusi situacija pažeidžia ir vietos bendruomenės, ir valstybės interesus, todėl svarbu pasiekti politinį kompromisą“, – sako vidaus reikalų ministrė.

Vidaus reikalų ministerijoje prie bendro stalo susėdę oponentai sutarė išnaudoti paskutinę galimybę – iki liepos 6 d. rasti kompromisinius sprendimus ir išvengti tiesioginio valdymo.

Šių metų gegužės 6 d. Pagėgių savivaldybės taryba nusprendė atleisti iš pareigų administracijos direktorių Virginijų Komskį, o laikinai šias pareigas eiti paskyrė Dalią Alkimavičienę, Pagėgių savivaldybės administracijos valstybės tarnautoją. Deja, Regionų apygardos administracinis teismas, į jį kreipusis Pagėgių savivaldybės merui, 2022 m. gegužės 13 d. nutartimi sustabdė sprendimą, kuriuo pavesta D. Alkimavičienei eiti Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas.

Pagėgių savivaldybė nebevykdo savo funkcijų

Dėl šios priežasties Pagėgių savivaldybėje jau kuris laikas nėra vykdomos Vietos savivaldos įstatyme ir kituose įstatymuose savivaldybės vykdomajai institucijai priskirtos funkcijos, todėl vėluoja arba nemokami savivaldybės juridinių asmenų darbuotojams atlyginimai, gyventojai negali gauti jiems būtinų paslaugų ir socialinių išmokų.

Šiuo metu Pagėgių savivaldybėje yra susiklosčiusi tokia situacija:

  • nuo š. m. gegužės 7 d. nėra savivaldybės administracijos direktoriaus;
  • nuo kovo 18 d. – savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo;
  • nuo gegužės 13 d. nėra laikinai savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas einančio savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo.

Nykštukinių savivaldybių bėda?

Analogiška situacija dėl tiesioginio valdymo įvedimo savivaldybės teritorijoje buvo susiklosčiusi 2022 m. balandžio mėn., kai Kalvarijos savivaldybės taryba nepaskyrė administracijos direktoriaus per įstatyme nustatytą terminą. Įsigaliojus Seimo nutarimui dėl tiesioginio valdymo įvedimo savivaldybės teritorijoje, šios savivaldybės taryba, tarybos nariai ir savivaldybės meras neteko įgaliojimų.

Tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje ir Vietos savivaldos įstatymuose nustatyta, kad taryba privalo per 2 mėnesius, kai nutrūksta savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliojimai, paskirti savivaldybės administracijos direktorių. Priešingu atveju savivaldybės teritorijoje gali būti įvedamas tiesioginis valdymas, kuris negali trukti ilgiau kaip 6 mėnesius, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Pasiūlymą dėl tiesioginio valdymo įvedimo savivaldybės teritorijoje Seimui teikia Vyriausybė, tuomet Seimas priima galutinį sprendimą.

Klausimas merui Vaidui Bendaravičiui:

  • Ar yra realių galimybių iki liepos 6 d. susiformavusiai Pagėgių savivaldybės tarybos narių daugumai (9) ir mažumos paramą teturinčiam merui susitarti ir paskirti laikinąjį administracijos direktorių? Tokių bandymų per pastaruosius beveik du mėnesius būta ne vieno, deja, rezultatų tai nedavė.

Meras V. Bendaravičius atsakė: „Sprendžiant iš šios dienos susitikimo su daugumos atstovais, tokių galimybių nėra. Kaip galima ką nors suderėti, jei per du mėnesius jie visą laiką siūlo tuos pačius du kandidatus laikinai eiti administracijos direktoriaus pareigas…“

Tokiu atveju labai gali būti, kad Pagėgių taryba ir visi jos valdymo organai neteks savo įgaliojimų, įvedus tiesioginį valdymą iš Vilniaus.

pamarys.eu pagal VRM informaciją

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite