Pagalba medicinos priemonėmis: kas kompensuojama onkologiniams pacientams?

Dėl onkologinių ligų gydomi ir slaugomi pacientai dažnai nežino apie galimybę jiems reikalingas medicinos pagalbos priemones gauti nemokamai, rodo naujausia Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) apklausa. Ligonių kasų specialistai primena, kokios priemonės šiems pacientams gali būti kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.

POLA šių metų vasarą atliko beveik 1000 pacientų apklausą dėl inkontinencijos ir žaizdų priežiūros. Tyrimo duomenys parodė, jog net 56 proc. apklaustųjų susiduria su šlapimo ir (ar) išmatų nelaikymo problemomis, o 25 proc. reikalinga žaizdų priežiūra. Didelė dalis apklausos dalyvių sako negaunantys kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių, nors jų reikėtų, dalis prisipažįsta net nežinoję apie tokią galimybę.

Trūksta informuotumo

Šlapimo ir išmatų nelaikymas – Lietuvoje vis dar tabu. Nors ši būklė kamuoja daugelį, tačiau dažnas apie ją nedrįsta kalbėti nei su artimaisiais, nei apsilankęs pas gydantį gydytoją.

Nors reikiamos medicinos pagalbos priemonės pacientams, kuriems diagnozuotas šlapimo ir (ar) išmatų nelaikymas, yra kompensuojamos PSDF lėšomis jau seniai, net ketvirtadalis (23 proc.) POLA apklausos dalyvių nurodo kompensuojamųjų priemonių negaunantys, nors jų reikėtų. Dar 19 proc. respondentų nežino, jog apskritai kompensacijos galimybė yra, o 4 proc. teigia, kad šeimos gydytojas pats neišrašo priemonių recepto ir nepasiūlo kreiptis pas gydytoją specialistą (ginekologą, urologą), kad būtų patvirtintas šlapimo ir (ar) išmatų nelaikymas ir kompensuojamosios priemonės būtų skirtos.

Pacientams svarbus ir ekonominis šios situacijos aspektas: daugiausia – 58 proc. – apklausos dalyvių nurodė, kad kiekvieną mėnesį inkontinencijos kontrolei ir su šia būkle susijusiai odos priežiūrai išleidžia iki 50 eurų. Jokių papildomų išlaidų nepatiria tik 16 proc. respondentų.

Nuo ko pradėti?

Norėdamas gauti kompensuojamųjų sauskelnių, įklotų arba vienkartinių paklodžių, pacientas pirmiausia turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris įvertins simptomus, gretutines ligas, atliks reikiamus tyrimus.

„Įvertinęs šlapimo arba išmatų nelaikymo sutrikimo rizikos veiksnius ir laipsnį, šeimos gydytojas diagnozuoja sutrikimą ir gali išrašyti receptą kompensuojamoms priemonėms gauti. Prireikus nuodugnesnio ištyrimo, jis gali pacientą siųsti patvirtinti diagnozę pas ginekologą ar urologą“, – paaiškina Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Vaistų kompensavimo skyriaus patarėja Irma Medžiaušaitė.

Pirmą kartą skiriamų kompensuojamųjų sauskelnių, įklotų arba vienkartinių paklodžių receptą išrašo gydytojas, nes jis diagnozuoja paciento ligą, dėl kurios jam gali būti paskirtos kompensuojamosios priemonės. Vėliau šiuos receptus turi teisę išrašyti ir slaugytojai. Be to, slaugytojai, lankantys neįgalius pacientus namuose, taip pat gali išrašyti kompensuojamųjų priemonių receptus.

Kiek priemonių kompensuojama per mėnesį, gydytojui nustačius šlapimo ir (arba) išmatų nelaikymą?

Kam, kada, kas kompensuojama?

Vaikams

  • Esant šlapimo nelaikymui, kai nustatyta negalia,
  • 60 sauskelnių, įklotų arba vienkartinių paklodžių.
  • Esant išmatų nelaikymui, 45 sauskelnės.

Suaugusiems

  • Esant sunkiam šlapimo nelaikymui, 60 sauskelnių arba įklotų ir vienkartinių paklodžių.
  • Esant tik išmatų nelaikymui, 45 sauskelnės.
  • Esant šlapimo ir išmatų nelaikymui, 90 sauskelnių.

Žmonėms, naudojantiems kompensuojamąsias sauskelnes, svarbu žinoti, kad nustatytą sauskelnių kiekį galima pasikeisti į įklotus arba vienkartines paklodes, pastarųjų įsigyjant daugiau. Kai skiriamos sauskelnės nelaikantiems šlapimo žmonėms, jų kiekiui pakeisti vadovaujamasi santykiu: 1 vienetas sauskelnių atitinka 2 įklotus arba 1 vienetas sauskelnių atitinka 2 vienkartines paklodes.

Kai skiriamos sauskelnės pacientams, nelaikantiems išmatų, vadovaujamasi santykiu: 3 vienetai sauskelnių atitinka 4 universalius įklotus, skirtus nelaikantiesiems išmatų ir šlapimo, arba 1 vienetas sauskelnių atitinka 2 vienkartines paklodes.

Priemonės žaizdų priežiūrai

POLA apklausos duomenimis, 25 proc. apklaustų gydomų nuo onkologinių ligų pacientų susiduria su žaizdų priežiūros poreikiu. Dažniausiai naudojami paprasti bei gydomieji tvarsčiai bei hidrogelis, skirtas žaizdoms gydyti. Net 70 proc. respondentų teigia, kad jų naudojamų priemonių niekas nekompensuoja.

VLK primena, kad įvairių tipų žaizdoms gydyti per mėnesį ligonių kasos kompensuoja po 15 vienetų dengiamųjų arba sugeriamųjų tvarsčių kiekvienai žaizdai ar opai. Gydomieji tvarsčiai pacientams kompensuojami pūslinės epidermolizės žaizdoms, praguloms gydyti, iki 5 mm gylio trofinėms opoms bei opoms po spindulinio gydymo (dėl piktybinio naviko), taip pat vaikų nudegimams gydyti.

Gilesnėms nei 5 mm žaizdoms gydyti per mėnesį išrašomi 2 vienetai po 15 gramų hidrogelio ir po 15 vienetų gydomųjų tvarsčių kiekvienai žaizdai. Pacientams, kuriems negali būti skiriami gydomieji tvarsčiai, per mėnesį išrašoma ne daugiau kaip 3 kg alignino ir 5 m marlės arba ne daugiau kaip 20 marlės tvarsčių ir ne daugiau kaip po 5 pleistrų ritinėlius kiekvienai žaizdai.

Svarbu žinoti, kad vienu kartu gydomųjų tvarsčių pacientui gali būti išrašoma ne ilgesniam kaip 1 mėnesio gydymo kursui. Pirmą kartą skiriamų kompensuojamųjų priemonių receptą gali išrašyti šeimos gydytojas ar gydytojas specialistais. Vėliau juos gali išrašyti ir slaugytojai.

Faktai ir skaičiai

VLK duomenimis, šiais metais iki gruodžio mėnesio Lietuvoje įvairias kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones naudojo apie 205 tūkst. pacientų. Daugiau nei pusė jų reikiamas priemones gavo nemokamai. Šiais metais Lietuvoje kompensuojamąsias šlapimą ir (ar) išmatas sulaikančias priemones naudojo 87,3 tūkst. pacientų. Tai yra 17 tūkst. daugiau žmonių nei pernai iki gruodžio.

Sauskelnėms, įklotams ir vienkartinėms paklodėms kompensuoti per 11 šių metų mėnesių prireikė 16,8 mln. eurų PSDF lėšų. Dar 7,7 mln. eurų buvo skirta iš valstybės biudžeto beveik 68 tūkst. pacientų priemokoms už šlapimą ir (ar) išmatas sulaikančias priemones padengti.

Dėl šlapimo ir (ar) išmatų nelaikymo šiemet jau buvo išrašyta 308 tūkst. receptų sauskelnėms, įklotams ir vienkartinėms paklodėms įsigyti. Receptų skaičius per metus išaugo 17 proc. Šiais metais iki gruodžio mėnesio PSDF lėšomis 8,5 tūkst. pacientų buvo kompensuota gydomųjų tvarsčių už 2,74 mln. eurų. Dar 386 tūkst. eurų buvo skirta iš valstybės biudžeto pacientų priemokoms už gydomuosius tvarsčius apmokėti.

Ligonių kasos inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

ESO didina kompensacijas už tiesioginius nuostolius patirtus po audros

„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) didina kompensacijas gyventojams už tiesioginius nuostolius, patirtus po rugpjūčio 22 d. Lietuvą nusiaubusios didžiausios audros nuo 1970-ųjų. Maksimalus kompensacijos dydis priklausys nuo elektros tiekimo atkūrimo trukmės. Gyventojams, kuriems elektros tiekimas buvo atkurtas per 3-6 paras, bus kompensuojama iki 220 Eur, per 7-13 parų – iki 440 Eur, o elektros tiekimo atkūrimui trukus 14 ir daugiau parų – iki 660 Eur nuostolių. Gauti prašymai Šiuo metu ESO jau yra gavęs daugiau kaip 2,8 tūkst. gyventojų prašymų, kuriuose

Ekspertas: rugsėjį nesitikėkite elektros pigimo

elektros ekspertas

Rugsėjį didmeninės elektros kainos mažėjimo Lietuvoje tikėtis kol kas nėra daug pagrindo. Vasaros atostogų sezonui būdingą paklausą keis didėjantis elektros vartojimas, o trumpėjančios dienos mažins saulės elektrinių generaciją. Papildomą spaudimą kuria ir išaugusios gamtinių dujų kainos bei neapibrėžtumas Europos energetikos rinkose. Rugpjūtį Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros energijos kaina siekė apie 80 Eur/MWh ir buvo beveik 6 proc. didesnė nei liepą, kai sudarė 75,63 Eur/MWh. Rugsėjis, ankstesnių metų duomenimis, neturi vienos aiškios kainų krypties. Pernai vidutinė elektros kaina nuo 80,06 Eur/MWh

Sukčiai vis pasinaudoja žmonių patiklumu

policija

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Rugsėjo 6 d. pavakare kieme Sakūčių k., Šilutės r., automobilyje „Opel Frontera“, vyras, gim. 1978 m., sukėlė fizinį skausmą vyrui, gim. 1955 m. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Rugsėjo 4 d. vakare bute Traksėdžių k., Šilutės sen., vyras, gim. 1971 m., sukėlė fizinį skausmą moteriai, gim. 1972 m. Įtariamasis sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Rugsėjo 4 d. vėlų vakarą Šilutėje vyras, gim. 1988 m., sukėlė fizinį skausmą moteriai. Įtariamasis sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Rugpjūčio 26

Žuvienės virimo čempionatą laimėjo ignaliniečiai

žuvienės čempionatas

Rugsėjo 5 d., šeštadienį, Šilutės senojo turgaus aikštėje įvyko XVIII tarptautinis žuvienės virimo čempionatas. Šis renginys kasmet suburia bendruomenes, svečius ir žuvienės virimo meistrus iš Lietuvos bei užsienio. Šventėje dalyvavo ir užsienio partneriai iš Alanijos (Turkija) bei Saldus (Latvija). Jų viešnagė stiprina draugystę ir prasmingus tarptautinius ryšius. Svarbiausia žinia: žuvienės virimo čempionų žiedas iškeliavo į Ignaliną. Čempionų titulą pelnė komanda „Ignalinos unguriokai“. Žuvies sriubos kategorijos nugalėtojai: „Rukū masals“, Šilutės miškininkų komanda, Šventosios miestelio bendruomenė. Tradicinės žuvienės kategorijoje laimėjo: „Pamario žemaite“,

Taip pat skaitykite