Rimutė Vismantienė ir jos pagalbininkės jaunosios savanorės.

Juk dažnas iš mūsų, žingsniuodamas Šilutės gatvėmis, matėme išsigandusį, alkaną šunėką, po daugiabučių balkonais maisto ir šilumos beieškančias kates, neretai dar ir drauge atsivedusias savo palikuonis… Kas tais beglobiais gyvūnais Šilutėje rūpinasi? Ar radus alkaną ir išsekusį paklydėlį yra kam paskambinti, kieno paprašyti pagalbos?

Gelbėja gimnazistė
Ne pirmąsyk ugdymo įstaigose matoma šešiolikmetė Ugnė Bertašiūtė pasakoja apie ilgam jai įsiminusius vaizdus gelbėjant gyvūnus, žmonių neatsakingumą, nepareigingumą ir dažnu atveju – bejėgiškumą, bandant paaiškinti elementarius moralės ir žmogiškumo principus…
Būdama tik keturiolikos metų paauglė, lydima ir prižiūrima pasaulyje žinomos veterinarės, Austrijos ambasadoriaus žmonos vokietės Gudrun Koller, dalyvavo programos „Pagauk – Sterilizuok – Paleisk“ (PSP) pagalbininke. Gautu sertifikatu–pažymėjimu Ugnė ir dabar pasidžiaugia bendraudama su vaikais mokyklose ir pasakodama apie tinkamą gyvūnų priežiūrą, dresūrą, atsakingą ir humanišką elgesį.
Koks tas savanoriškas darbas su gyvūnais?
Nors šiuo metu VšĮ “Šilutės beglobiai“ savanoriaujanti Ugnė apie savo naštą pasakoja šypsodamasi, pripažįsta, kad darbas su beglobiais gyvūnais – sunkus, purvinas ir labai įtemptas. Kasdien savanorius gaubia nežinia: koks pranešimas atskries tuojau pat; neaiškus ir globotinių likimas prieglaudoje. Kad ir kaip besistengiant palaikyti švarias patalpas, globotinius rūpestingai skiepyti ir prižiūrėti, gyvūnas gali „pasigauti“ bet kokį virusą, net užkratą maro, kartais pražudančio keletą gyvybių vienu metu. Pasak Ugnės, baimę ir didelį jaudulį atperka didžiulis moralinis pasitenkinimas, skatinantis vis žengti pirmyn.
VšĮ “Šilutės beglobiai“
Šiuo metu Rimutės Vismantienės įkurtoje viešojoje įstaigoje “Šilutės beglobiai“ glaudžiasi per keturiasdešimt globojamų katinėlių, visi jie įkurdinti privačioje R. Vismantienės teritorijoje. Čia kartu dirbanti Ugnė džiaugiasi savo vadovės darbu – R. Vismantienės rūpesčiu įstaiga nuo balandžio jau išgelbėjo per šimtą gatvėse klaidžiojusių gyvūnų. Pati Rimutė ilgus metus savanoriškai gaudė, gydė ir į naują gyvenimą išleido aibę gyvūnų – tik vėliau nusprendė atidaryti viešąją įstaigą.
Ugnė minėjo, kad kuruodama jaunuosius savanorius subūrė labai didelę, tvirtą dešimties žmonių komandą.
Paskaita bibliotekoje
Net už lango kepinant kaitriai rugpjūčio saulei daug vasarojančių šilutiškių drauge su savo atžalomis ir augintiniais atžingsniavo į Fridricho Bajoraičio viešąją biblioteką, norėdami pabendrauti su Ugne, pasikalbėti apie savo augintinių problemas, pasidalinti atjauta ir empatija nuskriaustiesiems, negalintiems niekam pasiskųsti.
„Šilutės beglobių“ savanoriai su savimi atsivedė septynis globotinius – šunelį Kaštonių, sužalotą katinėlį Bošiuką, juodą senolį katiną ir keturis mažylius. Ugnė tokias pamokas vaikams rengia ne pirmąsyk, tikino, kad tikrai ir ne paskutinį. Juk svarbu kiekviename mūsų įžiebti meilę gyvybei, pagarbą silpnesniam. Ypač svarbu pradėti tai daryti nuo vaikų. Pasak gyvūnų gelbėtojos Ugnės, nuoširdumas, empatija ir gerumas turėtų būti tobulos ateities pagrindas.

Biruta Jakštytė