Paaiškėjo Nacionalinio šienpjovių čempionato nugalėtojai: renginyje triumfavo šienpjovė iš Vilniaus

Metų šienpjovė Seda Bukauskienė.

Rugpjūčio 8 d. Rupkalvių pievose (netoli Šilutės) nuaidėjo jau penktasis Nacionalinis šienpjovių čempionatas. Dalyviai iš visos Lietuvos čia susitiko ne tik išsiaiškinti, kas greičiausiai ir meistriškiausiai valdo dalgį, bet ir drauge puoselėti gyvą šienavimo dalgiu tradiciją.

Čempionato svarbiausius titulus šiemet pelnė Metų šienpjovys Liudas Tauginas ir Metų šienpjovė Seda Bukauskienė.

Nacionalinis šienpjovių čempionatas kasmet į vieną pievą suburia patyrusius šienavimo meistrus, pradedančiuosius ir visus, norinčius geriau pažinti senąją šienpjovystės tradiciją. Čempionate svarbus ne tik greitis – dalyvių darbas vertinamas pagal šienavimo kokybę, tikslumą, pradalgės švarumą ir gebėjimą taisyklingai valdyti dalgį.

Daugiausiai apdovanojimų pelnė moteris

Viena ryškiausių šių metų čempionato dalyvių tapo Seda Bukauskienė. Ji ne tik iškovojo Metų šienpjovės titulą, bet ir triumfavo „Dailiojo šienavimo“ rungtyje bei kartu su Tadu Suraučiumi, komandoje „SeDas“, pelnė apdovanojimą už greičiausią pasirodymą komandinėse varžybose.

Po apdovanojimų nugalėtoja į savo pergales pažvelgė su humoru.

„Nesiilsėsiu, kol nenušienausiu visų Rupkalvių pievų“, – juokavo Metų šienpjove tapusi Seda Bukauskienė.

Renginio organizatoriai su šypsena teigė, kad renginio dalyvių energija ir stiprybė liudija, kad šienavimas dalgiu – sveikatos ir geros nuotaikos šaltinis.

„Šiandien čia susirinko tiek linksmai nusiteikusių energingų dalyvių iš visos Lietuvos. Matome, kad entuziazmas šienauti dalgiu niekur nedingsta, o priešingai – tik auga. Smagu matyti, kad azartiškai nusiteikę dalyviai sugrįžta, o kelią į čempionatą randa ir tie, kurie dalgio rankoje dar nėra laikę“, – teigia viena renginio organizatorių, Baltijos aplinkos forumo komunikacijos ekspertė Rita Grinienė.

Šių metų Nacionalinio šienpjovių čempionato apdovanojimus pelnė:

  • Metų šienpjovys – Liudas Tauginas;
  • Metų šienpjovė – Seda Bukauskienė;
  • „Dalgio mostas“, 50 metrų rungtis – Kęstutis Marcinkus;
  • „Dalgio debiutas“, 30 metrų naujokų rungtis – Dominykas Šinkonis;
  • „Dailusis šienavimas“ – Seda Bukauskienė;
  • Komandinių varžybų „Didžioji pradalgė“ apdovanojimą „Skriejantys dalgiai“ už greičiausiai šienavusią komandą pelnė „SeDas“ – Seda Bukauskienė ir Tadas Suraučius;
  • Komandinių varžybų „Didžioji pradalgė“ apdovanojimą „Kokybė garantuota“ už kokybiškiausiai šienavusią komandą pelnė „Galim dar geriau“ – Žygimantas Jėcka ir Justinas Kairys.

Šienavimas, padedantis išsaugoti gyvas pievas

Rupkalvių pievos šiam čempionatui pasirinktos neatsitiktinai. Šienavimas dalgiu čia susijungia ir su gamtosauga. Dirbdamas rankiniu būdu šienpjovys gali pastebėti pievoje esančius paukščių lizdus ar kitus gyvūnus ir juos apeiti, o tinkamai prižiūrimos šlapios pievos išlieka svarbiomis retų rūšių buveinėmis.

Rupkalvių pievos ypač reikšmingos meldinei nendrinukei – vienai rečiausių Europos paukščių giesmininkių. Todėl čempionatas primena, kad tradicinis šienavimas gali reikšti ne tik pagarbą praeities amatui, bet ir atidesnį žmogaus santykį su šiandienos kraštovaizdžiu.

Penktasis čempionatas dar kartą įrodė, kad dalgis Lietuvos pievose nėra vien praeities simbolis. Tai įrankis, aplink kurį ir šiandien gali susitikti žmonės, meistrystė, gyva tradicija ir rūpestis gamta.

Nugalėtojų prizus įsteigė čempionato partneris „Staliaus įrankiai“, renginio partnerė – Šilutės rajono savivaldybė.

Renginys organizuojamas įgyvendinant projektą „Rečiausio žemyninės Europos giesmininko apsauga: tarptautinė iniciatyva siekiant meldinių nendrinukių populiacijų atsikūrimo“ („LIFE4AquaticWarbler“, Nr. LIFE23-NAT-LT-LIFE4AquaticWarbler). Projektą finansuoja ES LIFE programa, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, kiti rėmėjai ir projekto partneriai.

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Trimatė spauda šalia mūsų: kaip pramoninis įrenginys tapo buitiniu pagalbininku

trimatė spauda

Prieš dešimtmetį trimatis spausdinimas atrodė prieinamas tik patyrusiems inžinieriams ir kruopštiems entuziastams. Šiandien tokį aparatą galima pamatyti mokyklos kabinete, kaimynystės dirbtuvėje ar ant rašomojo stalo. Jis tyliai kuria daiktus iš plastiko gijos. Ši technologija tapo paprastesnė, švaresnė ir prieinamesnė kasdieniam naudojimui. Nuo suodžių ir varžtų – iki gamyklinių aparatų Anksčiau trimatį spausdintuvą tekdavo susirinkti patiems iš atskirų dalių. Pirkėjas gaudavo dėžę su laidais, mikroschemomis, veržlėmis bei aliuminio profiliais. Surinkimas trukdavo ištisas dienas. Rezultatas priklausė nuo meistro kantrybės. Pirmieji bandymai reikalavo

Pažinkime invazines rūšis: kanadinė audinė – ne tik paukščių priešas

kanadinė audinė

Taip jau gamtoje yra sutverta, kad kartais labai mielos išvaizdos gyviai yra vieni didžiausių kenkėjų mūsų planetos biologinei įvairovei. Jau anksčiau rašėme apie itin išvaizdžius, bet kitai augmenijai nedraugiškus augalus muilinę guboją ir raukšlėtalapį erškėtį. Tokią pat taisyklę „mielas, bet pavojingas“ galima pritaikyti ir žvėrių pasaulyje. Nors dėmėtasis elnias yra labai gražus gyvūnas, bet jis jau tapo realia grėsme kitoms vietinėms mūsų tauriųjų elnių rūšims. Taip pat ir itin mieli padarėliai – meškėnai – jau ne vienerius metus yra gyva

ESO didina kompensacijas už tiesioginius nuostolius patirtus po audros

„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) didina kompensacijas gyventojams už tiesioginius nuostolius, patirtus po rugpjūčio 22 d. Lietuvą nusiaubusios didžiausios audros nuo 1970-ųjų. Maksimalus kompensacijos dydis priklausys nuo elektros tiekimo atkūrimo trukmės. Gyventojams, kuriems elektros tiekimas buvo atkurtas per 3-6 paras, bus kompensuojama iki 220 Eur, per 7-13 parų – iki 440 Eur, o elektros tiekimo atkūrimui trukus 14 ir daugiau parų – iki 660 Eur nuostolių. Gauti prašymai Šiuo metu ESO jau yra gavęs daugiau kaip 2,8 tūkst. gyventojų prašymų, kuriuose

Ekspertas: rugsėjį nesitikėkite elektros pigimo

elektros ekspertas

Rugsėjį didmeninės elektros kainos mažėjimo Lietuvoje tikėtis kol kas nėra daug pagrindo. Vasaros atostogų sezonui būdingą paklausą keis didėjantis elektros vartojimas, o trumpėjančios dienos mažins saulės elektrinių generaciją. Papildomą spaudimą kuria ir išaugusios gamtinių dujų kainos bei neapibrėžtumas Europos energetikos rinkose. Rugpjūtį Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros energijos kaina siekė apie 80 Eur/MWh ir buvo beveik 6 proc. didesnė nei liepą, kai sudarė 75,63 Eur/MWh. Rugsėjis, ankstesnių metų duomenimis, neturi vienos aiškios kainų krypties. Pernai vidutinė elektros kaina nuo 80,06 Eur/MWh

Taip pat skaitykite