Orų istorija: balandžio mėnesio karščiai prieš 12 metų

Meteo.lt skelbia, nors pastarosios dienos vasariškai šiltos, tačiau yra buvę ir dar šilčiau. Prieš 12 metų, 2012 m. balandžio 29 d., Lietuvos orų istorijoje paliko žymę. Tuomet nuo Šiaurės Afrikos plūstelėjo atogrąžų kilmės karšto oro srautas, kuris Pietų ir Rytų Lietuvoje oro temperatūrą pakėlė iki rekordiškai aukštos. Alytaus automatinėje meteorologijos stotyje buvo užfiksuotas balandžio 29-osios ir viso balandžio mėn. aukščiausios oro temperatūros rekordas. Oras tada įkaito net iki +31°C. Toks karštis ne kasdien net vasarą pasitaiko! Ligi tol jokia meteorologijos stotis nebuvo perlipusi simbolinės +30°C kartelės.

Žemėlapyje matyti, nors dominuojančios vienos datos su pačia aukščiausia (rekordine) temperatūra visose meteorologijos stotyse neturime, tačiau labai šilta balandžio pabaiga buvo 2000, 2012 ir 2019 metais. Šalia to, šiemet fiksavome neįprastą reiškinį, kuomet ypač anksti, balandžio 9-ąją, net keturiose meteorologijos stotyse buvo pasiekti arba pakartoti viso balandžio mėn. rekordai.

Kylant vidutinei balandžio mėnesio oro temperatūrai daugėja ir dienų skaičius, kuomet bent vienoje meteorologijos stotyje užfiksuojama +20°C ar daugiau. 1961-1990 m. laikotarpiu balandžio mėn. pasitaikydavo vos 2-3 tokios dienos, o 1991-2020 m. šiltų dienų skaičius išaugo dvigubai – iki 5 dienų. 2000, 2014 ir 2018 metais pasitaikė net 11-14 tokių šiltų dienų. Be to, šiais laikais beveik nebebūna tokių balandžio mėnesių, kad nepasitaikytų nors kelios dienos su vidutiniškai +20°C.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Neprašyti svečiai po kapotu: graužikai vairuotojams gali kainuoti tūkstančius

Atšilus orams ir prasidėjus išvykų į gamtą sezonui, vairuotojų tyko rizika, apie kurią dažnas nė nesusimąsto. Kol automobilis stovi sodybos kieme ar miško aikštelėje, po jo kapotu gali įsikurti nekviesti svečiai. Nors didžiausia grėsme keliuose įprasta laikyti stambius laukinius gyvūnus, draudimo ekspertai įspėja: kur kas mažesni graužikai  automobilių savininkams gali palikti tūkstantines sąskaitas. Pavojus tyko ne tik kelyje, bet ir stovėjimo aikštelėje „Dauguma vairuotojų didžiausią riziką sieja su važiavimu per miškingas vietoves, kai į kelią gali netikėtai išbėgti stirna ar

Kai sveikas gyvenimo būdas tampa našta. Specialistė vardija ženklus, kad persistengėte

vaistininkė

Sveika mityba, reguliarus judėjimas ir kokybiškas poilsis yra svarbūs gerai savijautai, tačiau specialistai pastebi, kad daliai žmonių noras gyventi sveikiau virsta kraštutinumais. Griežti mitybos planai, badavimai, organizmo valymo iššūkiai ar nuolatinis nerimas dėl kiekvieno pasirinkimo gali ne padėti, o sukelti papildomą stresą.   Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Linos Stočkutės-Plytnikės, žmonės neretai tikisi greito rezultato, todėl susižavi drastiškais sveikatingumo pažadais. Vis dėlto organizmui tokie pokyčiai gali tapti dideliu iššūkiu. „Drastiški metodai gali duoti daugiau žalos nei naudos. Staigus mitybos ar gyvenimo

Kaip apsaugoti save ir artimuosius, kai dangų skrodžia žaibai?

žaibai

Sinoptikai prognozuoja audringus ir permainingus orus. Daugelyje šalies vietų lis, vėjo gūsiai sustiprės iki 15-17 m/s, kai kur griaudės perkūnija. Ugniagesiai gelbėtojai primena, kad siaučiant stipriam vėjui, nereikėtų po medžiais, elektros perdavimo bei ryšių linijomis statyti automobilių, negalima artintis prie nutrūkusių elektros laidų. Iš kiemų, balkonų į pastatų vidų reikėtų sunešti lengvai vėjo pakeliamus daiktus, sandariai uždaryti langus ir duris. Esant galimybei, apie vėją būtina informuoti savo artimus žmones, kaimynus, ypač neįgalius ar vienišus vyresnio amžiaus žmones. Pavojingiau gyvenantiems kaime

Perkūnijos jau pakeliui: kaip apsaugoti namus nuo netikėtų elektros šuolių?

žaibas

Pirmosios pavasarinės perkūnijos Lietuvoje jau girdėjosi. Tai žymi ne tik audrų sezono pradžią, bet ir laiką, kuomet namuose dažniau „sudega“ elektronika. Specialistai perspėja, kad net ir kelių sekundžių įtampos šuolis gali sugadinti televizorius, kompiuterius, šildymo sistemas ir išmaniuosius įrenginius. Kai kuriais atvejais nuostoliai siekia dešimtis tūkstančių eurų. Draudikai ir elektros inžinerijos ekspertai ragina gyventojus dar prieš vasaros audras pasirūpinti tiek techninėmis apsaugos priemonėmis, tiek įvertinti būsto draudimo apsaugą. Draudimo bendrovės BTA duomenimis, nors žaibo ir perkūnijos sukeltos žalos sudaro nedidelį

Taip pat skaitykite