Oro kondicionieriai – ne  tik komfortas. Kokia dar jų nauda?

Nors ir ruduo atskubėjo, tačiau dažnas tautietis vis tiek domisi oro kondicionieriais, kurie gali tarnauti visus metus. Žinoma, vasarą aktualiausias būna vėsinimas.  

kondicionieriaiFunkcionalūs oro kondicionieriai vis dažniau vadinami būtina įranga kiekvienuose namuose. Naujos statybos patalpose jie dažniausiai komponuojami kaip būtina įranga. Senose atsiduria vis dažniau, kadangi pergyventi vasaros kaitras sudėtingiau. O meteorologai teigia, kad lietuviškos vasaros su metais bus vis kaitresnės, tad ir oro kondicionieriai ilgainiui taps būtinybe.

Karščio smūgiai – didelės sveikatos problemos

Vasaros metu medikams dažnai tenka kovoti su karščio smūgių padariniais. Dažniausiai jie ištinka senyvo amžiaus asmenis  arba vaikus, taip pat žmones, kurių KMI yra didesnis arba kurie turi širdies ligų. Blogiausia, kad tokie smūgiai gali baigtis labai blogai. Ne tik nemalonia savijauta esamuoju metu, tačiau ir rimtais padariniais, kurie lydės visą gyvenimą.

Oro kondicionierius gali padėti išvengti organizmo perkaitimo, tad nesant didelei karščio apkrovai – žmogaus kūnas kur kas lengviau pergyvena ilgai besitęsiančias kaitras. Įsigyti modernius oro kondicionierius bei gauti nemokamą ir išsamią konsultaciją, kaip išsirinkti galite čia: https://www.specdarbai.lt/produkto-kategorija/oro-kondicionieriai/.

Tai yra ilgaamžis pirkinys, tad iš karto reikia apgalvoti visus poreikius. Verta investuoti į įrangą, kuri ne tik vėsina, tačiau ir šildo, taip pat valo orą.

Pagalba tiems, kurie turi alergiją

Kaip jau minėjome,  oro kondicionieriai ne tik padeda pasirūpinti patalpų mikroklimatu, tačiau ir valo orą. Tai yra puiki pagalba tiems, kurie jautrūs dulkių erkutėms arba įvairioms žiedadulkėms. Tiesa, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad ne visi oro kondicionieriai turi tokią funkciją, tad renkantis reikia domėtis konkretaus modelio galimybėmis.

Mažiau drėgmės namuose

Oro kondicionieriai iš dalies veikia ir kaip sausintuvai. Patogu, kad nereikia įsigyti kelių prietaisų, kad komfortas namuose būtų aukščiausio lygio. Optimalus drėgmės lygis patalpose turėtų siekti nuo 40 iki 60 proc. Kai jis yra per didelis,  gali atsirasti kvėpavimo takų problemų. Tuomet žmonės dažniau skundžiasi bloga miego kokybe, jiems sunku susikaupti. O pervis blogiausia, kad patalpose gali įsimesti pelėsis bei rastis nemalonus kvapas.

Išvengiama vabzdžių patalpose

Jeigu planuojate vėdinti patalpas atvėrę langus (nors tai yra labai energiškai nefunkcionalu), nepamirškite, kad ne tik į patalpas įsileisite daugiau šilumos nei jos išeis su skersvėju, tačiau taip pat tikėtina, kad priskirs įvairių vabzdžių. Tai daugelį žmonių ne tik gąsdina, tačiau ir gali sukelti įvairių ligų, trukdyti naktimis kokybiškai išsimiegoti.

Puiki miego kokybė

Kai namuose yra žmogaus fiziologijai tinkama temperatūra (kuri turėtų vyrauti nuo +18 iki +24 laipsnių), miego kokybė bus kur kas geresnė. Lygiai taip pat ir atlikti kasdieninius darbus jums seksis kur kas geriau. Svarbu, kad namuose būtų žmogaus poreikiams tinkama temperatūra visus metus, ne tik žiemą, kai dažniausiai šildomasi šilumos siurbliais.

Šildo rudenį, pavasarį ir net žiemą!

Galiausiai, atskiro dėmesio verti yra tokie oro kondicionieriai, kurie ne tik vėsina, tačiau taip pat ir šildo. Ankstyvą pavasarį bei vėlyvą rudenį, kol dar nėra jungiama pagrindinė namų šildymo įranga, oro kondicionieriai tampa puikia alternatyva. Ji užtikrina namų komfortą, tačiau nereikalauja nei laiko, nei didelių sąnaudų. Rinkoje yra įrenginių, kurie efektyviai šildo net iki +30°C! Tad galite būti ramūs, kad pasirinkę tokius prietaisus turėsite šilumos šaltinį ir vėsiausiomis žiemos naktimis.

pr2023/179

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite