Hidrometeorologijos tarnyba praneša, kokie orai bus savaitgalį, kai sekmadienį minima Motinos diena, apžvelgia balandžio orus ir dar sugrįžta prie orų istorijos, kuri visada įdomi.

• Gegužės 4 d., šeštadienį, naktį be lietaus. Vėjas rytinių krypčių, silpnas. Temperatūra 4-9, vietomis 10-12 laipsnių šilumos, dirvos paviršiuje kai kur šalnos iki 1 laipsnio šalčio. Dieną kai kur trumpai palis. Vėjas besikeičiančios krypties, 3-8 m/s. Temperatūra 17-22 laipsniai šilumos, pietvakarinėje šalies pusėje vietomis 23-25 laipsniai.
• Gegužės 5 d., sekmadienį, dieną vietomis trumpas lietus, galima perkūnija. Vėjas naktį vakarinių krypčių, 3-8 m/s, dieną šiaurinių krypčių, 6-11 m/s. Temperatūra naktį 5-10, dieną 17-22, kai kur 23-25 laipsniai šilumos.
• Gegužės 1-2 d. šalyje stebimas vandens lygio kritimas, iki 75 cm. Pavojingas vandens lygis išlieka Leitėje ties Kūlynais (219 cm).

Vandens temperatūra upėse siekia 10-14, ežeruose – 10-14, Kuršių mariose – 11-15, Baltijos jūroje – 9-10 laipsnių šilumos. Numatomas tolesnis vandens lygio kritimas.

Baigėsi ketvirtasis 2024 metų mėnuo

Meteo.lt apžvelgia šių metų ketvirtąjį mėnesį – pasibaigusį balandį. Mėnuo buvo šiltas ir pateko į dešimtuką šilčiausių balandžių per visą modernių meteorologinių stebėjimų istoriją. Vidutinė oro temperatūra kai kuriomis dienomis atitiko arba buvo artima meteorologinei vasarai. Net keturias dienas buvo pasiekti nauji šilumos rekordai. Nežiūrint to, pasitaikė žiemą primenančių dienų, kai net įdienojus buvo vos keli laipsniai aukščiau nulio bei iš dangaus krito snaigės. Tad mėnuo pasižymėjo dideliais kontrastais.

Remiantis preliminariais duomenimis, balandis Lietuvoje buvo ~1,3 laipsnio šiltesnis , 1,8 karto drėgnesnis ir ketvirtadaliu mažiau saulėtas  lyginant su daugiamete norma (1991-2020 m. balandžio mėn. vidurkiu). Šilčiausios dienos buvo balandžio 1, 9, 29 ir 30-oji, kai Lietuvoje dieną sušilo iki vasariškų reikšmių. Vidutiniškai šalčiausios paros pasitaikė balandžio 4 ir 22-23 d., kai vidutinė paros oro temperatūra priminė beveik žiemą.

Balandžio mėnuo visoje Lietuvoje buvo gerokai drėgnesnis nei vidutiniškai (bendras šalies vidurkis siekia apie 179 % normos). Krituliai pasiskirstė netolygiai: skirtumai tarp Lietuvos vietovių siekė iki 4 kartų. Mažiausiai kritulių teko Vakarų Lietuvai, o daugiausia – šiaurės rytiniams rajonams. Vilniuje ir Klaipėdoje išmatuotas kritulių kiekis skyrėsi daugiau nei du kartus: uostamiestyje iškrito 33,8 mm (tai atitinka 109 % mėnesio normos), o sostinėje (Trakų Vokėje) – 78,7 mm (183 % normos).

Orų istorija: sniegas prieš 13 metų

2011 m. gegužės 2-osios rytas rytiniuose rajonuose išaušo saulėtas, o Žemaitijos šiaurinėje bei centrinėje dalyje laukai buvo nukloti iškritusiu šlapiu sniegu. Nors dar 2011 m. balandžio 29 d. temperatūra šalyje šoktelėjo iki 17-22 laipsnių šilumos, tačiau gegužės 2 d. vidurdienį termometrai rodė vos 7-12 °C, o Žemaitijoje vietomis tesiekė keletą laipsnių virš nulio. Tuomet tokį staigų orų pasikeitimą lėmė šaltas oras įsiveržęs per Suomiją nuo Arkties vandenyno. Kadangi aukštai atmosferoje oro temperatūra buvo labiau būdinga žiemai, o ne gegužei, todėl ir krituliai iškrito kietos fazės.

Negana to, šaltis iš Lietuvos neskubėjo trauktis ir vos po 2 dienų, gegužės 4-osios rytą, Lazdijų ir Alytaus apylinkės irgi buvo nuklotas sniego sluoksneliu. Dieną oras sušilo vos iki 7-11 laipsnių. Po keleto dienų, gegužės 9-12 dienomis, vėl buvo vasariškai šilta, 20-26 laipsniai šilumos. Nors daugelis praeities orus labai greit pamiršta, tačiau net gegužę visko pasitaiko. Sniegas gegužės pirmojoje pusėje gana retas, tačiau vidutiniškai kas keletą metų pasitaikantis reiškinys.