Hidrometeorologijos tarnyba praneša, kokių orų tikėtis artėjančiomis dienomis, kaip kinta klimatas pasaulyje.

• Vasario 22 d., ketvirtadienį, dieną daug kur palis, vyraus nedidelis lietus. Rytą kai kur rūkas. Vėjas pietų, pietryčių, 7-12 m/s. Aukščiausia temperatūra 4-9 laipsniai šilumos.
• Vasario 23 d., penktadienį, lietus, naktį vyraus nedidelis. Vėjas naktį pietryčių, dieną pietinių krypčių, 7-12 m/s. Temperatūra naktį 1-6, dieną – 4-9 laipsniai šilumos.
• Vasario 24 d., šeštadienį, daug kur palis, vyraus nedidelis lietus. Naktį ir rytą kai kur rūkas. Vėjas naktį pietinių krypčių, 4-9 m/s, dieną pietryčių, pereinantis į pietų, pietvakarių,  9-14 m/s, vietomis gūsiai 15-20 m/s. Temperatūra naktį 0-5, dieną 8-13 laipsnių šilumos.

Vasario 21 d. šalyje ir toliau stebimas vandens lygio kritimas iki 49 cm per parą. Stichinis vandens lygis stebimas Leitėje ties Kūlynais 267 cm (stichinio riba 245 cm) ir Nemuno atšakoje Atmatoje ties Rusne 306 cm (stichinio riba 288 cm). Numatomas vandens lygio svyravimas.

Pasaulio temperatūra pirmą kartą peržengė 1,5 laipsnio ribą

Remiantis „Copernicus“ klimato kaitos tarnybos duomenimis, nuo 2023 m. vasario iki 2024 m. sausio (12 mėnesių laikotarpiu) pasaulio temperatūra buvo net 1,52 °C aukštesnė už tą, kuri vidutiniškai buvo priešindustriniu laikotarpiu (1850-1900 m.). Pasaulinio vandenyno paviršiaus temperatūra taip pat pasiekė aukščiausią kada nors užfiksuotą vidurkį.

2023 metų antroje pusėje pasaulis beveik kasdien pradėjo viršyti 1,5 °C ribą. Tai nemaža dalimi lėmė įsibėgėjęs El Niño reiškinys Ramiajame vandenyne (kai vandens paviršius būna šiltesnis nei vidutiniškai, kuris šildo visą regioną bei išderina būdingų orų sistemas).

Kol kas pasiekta riba nepažeidžia Paryžiaus susitarimo (nes 30 metų klimatinis vidurkis dar neperžengė 1,5 laipsnio), tačiau tai nėra labai džiuginantis faktas. Papildomas pusės laipsnio atšilimas labai padidina riziką, kad bus peržengtas vadinamasis „lūžio taškas“ , galintis turėti katastrofiškų ir negrįžtamų pasekmių kai kuriems planetos aspektams. Žmonija prisitaikys, tačiau tai nieko gero nereiškia planetos florai ir faunai.

Prognozuojama, kad artimiausiais mėnesiais (greičiausiai pavasario pabaigoje) El Niño galop baigsis, todėl pasaulinė temperatūra kuriam laikui gali sąlyginai stabilizuotis. Vis dėlto pasaulio šiltėjimą labiausiai lemia auganti šiltnamio dujų koncentracija (paprastai sakant, antropogeninė tarša), todėl jau dabar manoma, jog tik laiko klausimas, kada pilnai peržengsime 1,5-2,0 laipsnių ribą.

Lietuvoje dėl globalaus šiltėjimo auga labai karštų vasaros dienų ir tropinių naktų skaičius, sniego danga žiemą išsilaiko kur kas trumpiau, dažniau kartojasi mažasniegės ir šiltos žiemos, dažnėja sausringi laikotarpiai, daug fiksuojama šilumos rekordų. Tapo dažnesni ir labai staigūs oro temperatūros svyravimai (iš šilumos į šaltį ir atvirkščiai), daugėja kitų pavojingų meteorologinių reiškinių (intensyvios liūtys, škvalai, viesulai, kruša ir kt.). Lygtis paprasta: daugiau šilumos atmosferoje, daugiau sukaupiama potencialios energijos, daugiau pavojingų meteorologinių reiškinių.