Orai – rudeniški: lis, siautės vėjas

Hidrometeorologijos tarnyba praneša apie artėjančių dienų orus.

Rugsėjo 3 d., ketvirtadienį, dieną daug kur trumpi lietūs, vietomis su perkūnija. Kai kur lis smarkiai. Vėjas pietvakarių, 7-12 m/s. Temperatūra bus 18-23 laipsniai šilumos.

Rugsėjo 4 d., penktadienį, daug kur trumpi lietūs, vietomis smarkūs ir su perkūnija. Vėjas vyraus pietų, pietvakarių, 9-14 m/s, pajūryje gūsiai sieks 15-18 m/s. Temperatūra naktį bus 11-16, dieną – 17-22 laipsniai šilumos.

Rugsėjo 5 d., šeštadienio naktį lietus, vietomis smarkus, dieną lis protarpiais, galima perkūnija. Vėjas pietvakarių, vakarų, 9-14 m/s, daug kur gūsiai sieks 15-20 m/s. Temperatūra naktį bus 11-16, dieną – 15-20 laipsnių šilumos.

Rugsėjo 6 d., sekmadienį, daug kur trumpai palis. Vėjas vakarų, 8-13 m/s, kai kur gūsiai 15-18 m/s. Temperatūra naktį bus 10-15, dieną – 16-21 laipsnis šilumos.

Vandens temperatūra upėse 12-20, ežeruose – 17-20, Kuršių mariose ir Baltijos jūroje – 18-19 laipsnių šilumos.

Apie rugpjūčio 22 d. audros išskirtinumus

Šių metų rugpjūčio 22 d. audra pasižymėjo itin stipriais vėjais, gausiais krituliais, perkūnijomis bei labai plačia aprėptimi: reikšmingi padariniai fiksuoti ne tik Lietuvoje, bet ir visame Baltijos regione.

Lietuvoje ypač nukentėjo elektros tinklai: remiantis ESO duomenimis, elektros tiekimas buvo sutrikdytas daugiau nei 268 tūkstančiams vartotojų. Šios vasarinės audros poveikį sustiprino ir tai, kad medžiai buvo su lapais, o stiprus vėjas buvo senokai (medžiai silpni).

Meteo LT specialistai trumpai paanalizavo, kuo ši audra buvo ypatinga bei išskirtinė.

Ši audra išsiskyrė stipriais vėjais: visose Lietuvoje vėjo greitį 10 m aukštyje matuojančiose meteorologijos stotyse buvo registruotas pavojingas (19 stočių), stichinis (9 stotys) ar katastrofinis (1 stotis) vėjo greitis. Reikia pažymėti, kad beveik visur vėjo greitis gūsiuose viršijo 20 m/s, o Ventėje net pasiekė uraganinio vėjo greitį – viršijo 33 m/s.

Paprastai šiltuoju metų laikotarpiu daugiausia žalos padaro škvaliniai vėjai, nulemti konvekcijos. Tokie vėjai paprastai apima nedidelę dalį Lietuvos teritorijos. Tuo tarpu rugpjūčio 22 d. audra buvo nulemta gilaus pietinio ciklono ir gradientinių vėjų, o tokio tipo vėjai kur kas labiau būdingi šaltajam metų laikotarpiui.

Šios audros metu penkiose meteorologijos stotyse pasiekti nauji vasaros vėjo greičio rekordai: Dotnuva 22,8 m/s, Lazdijai 24,3 m/s (stichinis), Rokiškis 25,2 m/s (stichinis), Ventė 33,1 m/s (katastrofinis) ir Vėžaičiai 22,7 m/s.

Turimais nuo 1970 m. vėjo duomenimis, rugpjūčio 22 d. audra buvo vienintelė audra vasarą, kai pavojingas ir stipresnis vėjas registruotas visose vėjo parametrus matuojančiose meteorologijos stotyse.

Iki šiol didžiojoje šalies dalyje vasarą fiksuoti stiprūs vėjai: 1994-06-23 pavojingas vėjas registruotas 17-oje iš tuo metu vėjus matavusių 18 meteorologijos stočių, maksimalus vėjo greitis 22 m/s registruotas Klaipėdoje; 2024-07-28/29 stiprūs vėjai fiksuoti 25  iš 26 meteorologijos stočių, Panevėžyje registruotas stichinis vėjo greitis (26 m/s); 2025-06-29 pavojingas vėjas registruotas 24 iš 26 meteorologijos stočių, maksimalus vėjo greitis 20 m/s Ventėje.

Ši audra taip pat pasižymėjo ir dideliu kritulių kiekiu: tarnybos tinklo vienuolikoje meteorologijos stočių ir trijose vandens matavimo stotyse buvo registruoti stichiniai lietūs (50,0-79,9 mm kritulių per 12 val. ar trumpesnį laiką), Šilutėje registruotas katastrofinis lietus (82,5 mm/12 val.), dar 15-oje stočių – pavojingas lietus (15,0-49,9 mm/12 val.).

Gausiausi krituliai buvo registruoti vakarinėje Lietuvos dalyje.

Lietų ir stiprius vėjus lydėjo perkūnija irgi daugiausiai vakarinėje šalies dalyje.

Panaši audra buvo ir 2024 m. liepą, tačiau tuomet, kai pavojingų ir stichinių kritulių buvo daugiau, maksimalūs vėjo gūsiai buvo mažesni.

Parengė Meteo LT Klimato ir tyrimų skyrius

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Trimatė spauda šalia mūsų: kaip pramoninis įrenginys tapo buitiniu pagalbininku

trimatė spauda

Prieš dešimtmetį trimatis spausdinimas atrodė prieinamas tik patyrusiems inžinieriams ir kruopštiems entuziastams. Šiandien tokį aparatą galima pamatyti mokyklos kabinete, kaimynystės dirbtuvėje ar ant rašomojo stalo. Jis tyliai kuria daiktus iš plastiko gijos. Ši technologija tapo paprastesnė, švaresnė ir prieinamesnė kasdieniam naudojimui. Nuo suodžių ir varžtų – iki gamyklinių aparatų Anksčiau trimatį spausdintuvą tekdavo susirinkti patiems iš atskirų dalių. Pirkėjas gaudavo dėžę su laidais, mikroschemomis, veržlėmis bei aliuminio profiliais. Surinkimas trukdavo ištisas dienas. Rezultatas priklausė nuo meistro kantrybės. Pirmieji bandymai reikalavo

Pažinkime invazines rūšis: kanadinė audinė – ne tik paukščių priešas

kanadinė audinė

Taip jau gamtoje yra sutverta, kad kartais labai mielos išvaizdos gyviai yra vieni didžiausių kenkėjų mūsų planetos biologinei įvairovei. Jau anksčiau rašėme apie itin išvaizdžius, bet kitai augmenijai nedraugiškus augalus muilinę guboją ir raukšlėtalapį erškėtį. Tokią pat taisyklę „mielas, bet pavojingas“ galima pritaikyti ir žvėrių pasaulyje. Nors dėmėtasis elnias yra labai gražus gyvūnas, bet jis jau tapo realia grėsme kitoms vietinėms mūsų tauriųjų elnių rūšims. Taip pat ir itin mieli padarėliai – meškėnai – jau ne vienerius metus yra gyva

ESO didina kompensacijas už tiesioginius nuostolius patirtus po audros

„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) didina kompensacijas gyventojams už tiesioginius nuostolius, patirtus po rugpjūčio 22 d. Lietuvą nusiaubusios didžiausios audros nuo 1970-ųjų. Maksimalus kompensacijos dydis priklausys nuo elektros tiekimo atkūrimo trukmės. Gyventojams, kuriems elektros tiekimas buvo atkurtas per 3-6 paras, bus kompensuojama iki 220 Eur, per 7-13 parų – iki 440 Eur, o elektros tiekimo atkūrimui trukus 14 ir daugiau parų – iki 660 Eur nuostolių. Gauti prašymai Šiuo metu ESO jau yra gavęs daugiau kaip 2,8 tūkst. gyventojų prašymų, kuriuose

Ekspertas: rugsėjį nesitikėkite elektros pigimo

elektros ekspertas

Rugsėjį didmeninės elektros kainos mažėjimo Lietuvoje tikėtis kol kas nėra daug pagrindo. Vasaros atostogų sezonui būdingą paklausą keis didėjantis elektros vartojimas, o trumpėjančios dienos mažins saulės elektrinių generaciją. Papildomą spaudimą kuria ir išaugusios gamtinių dujų kainos bei neapibrėžtumas Europos energetikos rinkose. Rugpjūtį Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros energijos kaina siekė apie 80 Eur/MWh ir buvo beveik 6 proc. didesnė nei liepą, kai sudarė 75,63 Eur/MWh. Rugsėjis, ankstesnių metų duomenimis, neturi vienos aiškios kainų krypties. Pernai vidutinė elektros kaina nuo 80,06 Eur/MWh

Taip pat skaitykite