Svarbi Hidrometeorologijos tarnybos žinia: orai per Velykas bus šilti. Kovo 31 d., sekmadienį, pirmąją Velykų dieną, kai kur trumpai palis, galima perkūnija. Vėjas pietryčių, pietų, naktį 5-10 m/s, dieną 7-12 m/s. Temperatūra naktį 5-10, dieną 18-23 laipsniai šilumos.

Vasario vidutinė oro temperatūra buvo labai aukšta, o kovas (jau dabar aišku) irgi pasižymės aukšta reikšme. Nors ir buvo vėsesnių, tačiau beveik visos šio mėnesio dienos pasitaikė šiltesnės už daugiametį vidurkį. Pavasaris vis dar skuba dviem savaitėmis. Nors pirmoji mėnesio pusė buvo labai sausa, tačiau per pastarąsias 7 dienas žemė buvo dažniau drėkinama. Nežiūrint to, vis dar tebėra sausiau nei vidutiniškai.

Netrukus įžengsime į balandį. Ilgasis Velykų  savaitgalis žada būti ypatingai šiltas. Be to, daug kur vyraus sausi ir saulėti orai. Velykų dieną daug kur turėtų sušilti virš simbolinės 20 laipsnių ribos. Tikėtina, kad bus fiksuojamas ne tik tos dienos, bet ir viso kovo mėnesio aukščiausios oro temperatūros rekordas. Tačiau prie tokios visiškai nebūdingos šilumos nereikėtų dar priprasti. Įžengus į balandžio mėnesį, greitai sulauksime didelių pokyčių, antradienį orai vėl atšals, palis.

Pavasario mėnesių vardai – paukščiai

Hidrometeorologijos tarnyba yra paskelbusi visų mėnesių vardus ir apibūdinusi jų reikšmes. Tad pažvelkime į pavasario mėnesius. Pirmasis iš jų – kovas – baigiasi, netrukus prasidės balandis ir ateis gegužė.

Kovas

Senovėje net metai buvo pradedami skaičiuoti nuo pavasario. Kovo pirmąją Naujuosius metus iki 153 m. pr. Kr. sutikdavo senovės romėnai. Tai ir dabar atsispindi daugelio tautų mėnesių pavadinimuose, perimtuose iš romėnų. Iš senovės Romos atkeliavo mėnesio pavadinimas siejamas su karo dievo Marso vardu. Airiai kovą vadina Vėjų, škotai – Varnų, valai – Atgimimo mėnesiu. Lietuvoje šis mėnuo taip pat vadintas ir Karveliniu, Balandiniu, bet labiausiai prigijo ne paties gražiausio paukščio, Kovo, vardas. Tai šie paukščiai savo įkyriu kranksėjimu primena, kad atėjo pavasaris.

Balandis

Daugelyje pasaulio šalių šį mėnesį vadina nuo Senovės Romoje suteikto vardo „Aprilis” – atsiskleidžiantis, atsiveriantis. Tai susiję su medžių ūglių išsiskleidimu. Tai Veneros – meilės deivės globojamas mėnuo. Valams balandis – Daigų, airiams – Kiškių, Sėjos, škotams – Pumpurų mėnuo. Lietuviškasis balandžio mėnesio pavadinimas yra senas. Jį galima rasti Mažvydo raštuose, senas jo pakaitalas – Karvelis (nuo paukščių burkavimo, būdingo šiam mėnesiui). Balandis turėjo labai daug pavadinimų: Sultekis, Žiedų mėnuo, Mildvinis, Beržinis ir kt. Kiek galima spręsti, įvairiais laikotarpiais ir skirtingose vietovėse jis turėjo skirtingus pavadinimus.

Gegužė

Plačiai paplitęs Maia (May) mėnesio pavadinimas kilo iš romėnų deivės Majos vardo (lotynų Maja < Majesta – šventoji, didingoji, puikioji). Didžiajai Majai, piemenų dievo Fano dukrai, Vulkano žmonai ir Merkurijaus motinai, rūpėjo pavasariniai syvai, todėl ją tapatina su Flora (augmenijos deive). Graikai Mają laikė motule maitintoja. Škotams gegužė – Linksmybių, valams – Varlių mėnuo. Miškuose užkukuoja gegutė (gegužė) – jos vardu ir pavadintas mėnuo, nors senovėje lietuviai šį mėnesį vadino Sėtiniu, Žiedžiumi, Žiedų, Gegužiniu ir kitais vardais.

Pavasaris

Senoliai  sakydavo: debesys plaukia lėčiau, vėjas aprimsta – lauk oro pagerėjimo; blindė pilna kačiukų – bus lietinga vasara; jeigu pirmas sužaliuoja beržas – bus sausa vasara, jeigu alksnis – lietinga; jei griaustinis užgriaudžia medžius be lapų, bus blogi, šlapi metai, vėlyvas pavasaris; gegutė užkukavo ant juodo miško – sunkūs bus metai, ant žalio miško – bus pilni aruodai; greitą atšilimą pranašauja aukštai skridę ir anksti sugrįžę žąsys, gervės, varnėnai, brinkstantys kaštonų pumpurai; jei šermukšnis labai žydi – bus šlapias ruduo; jei kvepia stipriai alyvos žiedai – galimas lietus; nurimus vėjui dangus prasiblaivo, nebūna rasos, galima laukti šalnų; jeigu Verbų sekmadienį sninga, tai tais metais kiekvieną vasaros sekmadienį lis; jeigu Velykų rytas saulėtas ir gražus, tai vasara bus graži, oras geras, ojeigu lyja (sninga), reikia tikėtis blogų metų; jeigu Velykų rytą saulė teka labai raudona, vasarą reikia tikėtis kenksmingų perkūnijų; ąžuolas išsprogsta anksčiau už uosį – bus sausa vasara; rūkas krinta – lauk giedros, kyla aukštyn – bus darganota; aukšta ir stati vaivorykštė – prieš gerą orą, žema ir ištįsusi – prieš darganą.

Balandis

Senoliai sakydavo: jei balandis sausas, liepa bus lietinga; šiltas balandis, šlapias mojus, bus javai kaip gojus, bus kluonuose rojus; šaltas balandis pranašauja karštą vasarą, gražų rudenį; varnėnų garsus švilpavimas pranašauja giedrą; balandžio lietūs – aukso verti; šlapias balandis, žalia gegužė; kur balandį upės, ten liepą balutės.