Orai: naktys bus vėsios, dienomis – iki +15°C
Hidrometeorologijos tarnyba praneša apie artėjančių dienų orus.
Spalio 28 d., pirmadienį, dieną šalyje kai kur truputį palis. Vėjas vakarinių krypčių, 8-13 m/s. Temperatūra bus 10-14 laipsnių šilumos.
Spalio 29 d., antradienį, vietomis nedidelis lietus. Vėjas vakarų, pietvakarių, 6-11 m/s. Temperatūra naktį bus 4-9, kai kur – 1-3 laipsniai šilumos, dieną bus 10-14 laipsnių šilumos.
Spalio 30 d., trečiadienį, protarpiais nedidelis lietus. Vėjas pietvakarių, vakarų, 9-14 m/s, naktį pajūryje, dieną vietomis gūsiai 15-20 m/s. Temperatūra naktį bus 4-9, pajūryje – iki 12, dieną – 10-15 laipsnių šilumos.
Vandens temperatūra upėse siekia 7-11, ežeruose – 8-14, Kuršių mariose – 10, Baltijos jūroje – 11-13 laipsnių šilumos.
Ar laukiate pirmojo sniego?
Meteo.lt primena, kad jau galima tikėtis ir pirmojo sniego. Kada?
Jau greitai – šios savaitės pabaigoje, kai bus ilgasis Vėlinių savaitgalis. Tuomet sulauksime šaltos oro masės įsiveržimo, o su ja – ir pirmos šlapdribos.
Žinoma, ši prognozė dar gali keistis, tačiau tiek ECMWF, tiek GFS, tiek kiti modeliai jau skaičiuoja pirmųjų snaigių pasirodymą, todėl pasitvirtinimo tikimybė gana reikšminga.
Pirmųjų snaigių pasirodymo datos 2015-2023 m. Lietuvos teritorijoje: 2023 m. pasnigo labai anksti, spalio 8 d.;
2022 m. lapkričio 16 d. daug kur pabalino žemę;
2021 m. lapkričio 8 d. vakarą pažiro snaigės Visagine;
2020 m. sniegas pasirodė tik lapkričio 20 dieną;
2019 m. sniego kruopos pažiro anksti, spalio 6 dieną;
2018 m. – spalio 29 d.;
2017 m. – spalio 25 d.;
2016 m. – spalio 21 d.;
2015 m. – lapkričio 22 d. snigo rytinėje šalies dalyje.
Pernai per Vėlines kapai Šilutės miesto kapinėse buvo pabalinti sniegeliu, o šaltukas net nušaldė chrizantemas. Balti jų žiedai po nakties daug kur parudavo…
Lietuviškų žiemų šaltumo kaita ir temperatūros rekordai
Kurios žiemos buvo labai šaltos ir kurios labai šiltos?
Paskutinė labai šalta žiema pasitaikė jau gana seniai, prieš 29 metus, 1995-1996 m. Tą kartą ji prasidėjo dar lapkričio pradžioje (vidutinė 1995 m. lapkričio mėn. oro temperatūra buvo neigiama). Žiemiškai šalta buvo tiek gruodį, tiek sausį, tiek vasarį. 1996 m. kovas taip pat buvo žiemiškai šaltas, o žiemiški orai visiškai pasitraukė tik balandžio viduryje. Bendrai imant, žiema truko net apie 5 mėnesius.
Dar šaltos buvo ir 2002-2003, 2009-2010 bei 2010-2011 m. žiemos, kurių metu pasitaikė stiprių šalčių, gausesnio sniego. Tenka konstatuoti, kad jau 11 žiemų iš eilės buvo šiltos. 2019-2020 m. žiemos būta netgi šilčiausios stebėjimų istorijoje. Buvo taip šilta, kad meteorologinė žiema formaliai net nebuvo atėjusi. Labai ilgai tęsėsi vėlyvą rudenį primenantis laikotarpis, kuris pamažu perėjo į ankstyvojo pavasario laikotarpį. Manoma, kad tokių žiemų ateityje daugės, kuomet beveik pusmetį tęsis lapkričiui arba kovui būdingi orai.
Atsižvelgiant į tendencijas, didelė tikimybė, kad 2024-2025 m. žiema irgi bus šiltesnė nei vidutiniškai. Poledinės žūklės mėgėjams, slidininkams ir kt. tai nėra gera žinia. Tai nėra gera žinia ir ūkininkaujantiems, kadangi po šiltos žiemos pavasarį anksčiau gali susiformuoti sausros, o tai galop nulemia prastesnį derlių.
Šilumos rekordų šiais laikais būna kur kas daugiau nei šalčio. Lietuvoje 2021 metais užfiksuoti 6 šilumos ir nė vieno šalčio rekordo, 2022 m. – 13 šilumos ir 1 šalčio, o 2023 m. – 17 šilumos ir 4 šalčio rekordai, o šiemet – net 19 šilumos rekordų ir nė vieno šalčio rekordo. Tai pastarųjų 4 metų santykis yra net 1 ir 11: vienam išmatuotam šalčio rekordui teko net vienuolika šilumos rekordų. Šis faktas parodo, kad šiame amžiuje labai aukštos oro temperatūros įvykiai mūsų šalyje pasitaiko kur kas dažniau.
Parengė LHMT meteorologas Gytis Valaika
