Hidrometeorologijos tarnyba praneša apie artimiausių dienų orus.

Kovo 3 d., pirmadienį, dieną kai kur truputį palis. Vėjas vakarų, pietvakarių, naktį pūtė 8-13 m/s, dieną pūs 9-14 m/s, dieną daug kur gūsiai 15-20 m/s. Temperatūra naktį buvo nuo 1 laipsnio šalčio iki 3 šilumos, dieną bus 3-7 laipsniai šilumos.

Kovo 4 d., antradienį, naktį be žymesnių kritulių, dieną vietomis numatomas nedidelis lietus. Vėjas vakarų, 9-14 m/s, naktį vietomis, dieną daug kur gūsiai 15-20 m/s. Temperatūra naktį bus 0-4 laipsniai šilumos, dieną – 4-8 laipsniai šilumos.

Kovo 5 d., trečiadienį, naktį vietomis truputį palis, dieną daug kur numatomas lietus. Vėjas vakarų, 9-14 m/s, naktį vietomis, dieną daug kur gūsiai 15-20 m/s. Temperatūra naktį bus 1–5 laipsniai šilumos, dieną – 4-9 laipsniai šilumos.

Vandens temperatūra upėse – 0-5, ežeruose – 1-3, Kuršių mariose – 0-1, Baltijos jūroje – 3 laipsniai šilumos.

Prasidėjo atodrėkis. Ledas tirpsta, vietomis gali būti properšų, atotirpų, vandens ant ledo. Dalyje upių – nedidelis ledonešis.

Kuršių mariose ledas tirpsta ir yra.  Šiaurinėje Kuršių marių dalyje ledas išlaužytas.

Tai kada prasideda pavasaris?

Meteo.lt skelbia, jog nemėgstantys šalčio ir sniego gali džiaugtis, kadangi jau netoli tas laikas, kai viskas vėl sužydės ir sužaliuos.

Tiesa, pavasario pradžios sąlyginių datų yra ne viena. Vieniems pagal kalendorių jis prasideda kovo 1 d., astronomams – kovo 20 d. (lygiadienis), mylintiems ilgai šviesius vakarus – kovo pabaigoje (kuomet įvedame vasaros laiką).

Hidrometeorologai pavasarį skirsto į tris dalis: ankstyvąjį, tikrąjį ir vėlyvąjį. Laikoma, kad meteorologinės žiemos pabaiga ir pavasario pradžia būna, kai įvyksta pastovios oro temperatūros perėjimas per 0 laipsnių. Lietuvoje vidutiniškai (1991-2020 m. vidurkis) tai įvyksta kovo 11 d., prasideda ankstyvasis pavasaris (kartais dar vadinamas vandens pavasariu). Per šį laikotarpį visiškai ištirpsta sniegas ir ledas, pamažu išeina žemės įšalas, patvinsta vandens telkiniai.

Po ankstyvojo seka tikrasis (arba žaliasis) pavasaris. Tai įvyksta vidutinei paros oro temperatūrai perkopus +5°C ribą (vidutiniškai balandžio 7 d.). Šio laikotarpio metu gamtoje daugėja žalių atspalvių: vėl sužaliuoja žolė, pražysta ankstyvosios gėlės, tačiau medžiai dar būna be lapų.

Vidutinei paros oro temperatūrai perlipus 10 laipsnių (vidutiniškai – balandžio 29 d.) prasideda daugumos augalų intensyvus vystymasis – vėlyvasis pavasaris. Dėl gausaus žydėjimo kartais šis laikotarpis vadinamas žiedų pavasariu.

Galiausiai, kai vidutinė paros oro temperatūra perkopia per +15°C, ateina vasara. Tai vidutiniškai įvyksta birželio 4 d. Iš viso to nesunku paskaičiuoti, kad pavasaris Lietuvoje vidutiniškai trunka ne 92 (kalendorines), o „tik“ 85 dienas.

Vis dėlto, visos paminėtos datos yra tik vidutinės. Skirtingais metais perėjimai įvyksta vis kitu metu. Šiais laikais pastebima tendencija, jog tiek pavasaris, tiek vasara dažnai prasideda bent truputį anksčiau.