Hidrometeorologijos tarnyba praneša, kokių orų tikėtis artimiausiomis dienomis. Taip pat primena, kokia išskirtinė buvo liepos 11 d.

Liepos 15 d., pirmadienį, kai kur, daugiausia vakariniuose rajonuose, trumpai palis. Vėjas nepastovios krypties, 3-8 m/s. Aukščiausia temperatūra 24-29 laipsniai.

Liepos 16 d., antradienį, lietaus tikimybė nedidelė. Naktį kai kur rūkas. Vėjas naktį silpnas, dieną besikeičiančios krypties, 4-9 m/s. Temperatūra naktį 12-17, dieną 27-32 laipsniai.

Liepos 17 d., trečiadienį, daug kur trumpas lietus, vietomis su perkūnija. Vėjas pietryčių, pietų, pereinantis į pietvakarių, vakarų, naktį 5-10 m/s, dieną 7-12 m/s. Temperatūra naktį 16-21, dieną 24-29, pajūryje 21-23 laipsniai šilumos.

Vandens temperatūra upėse siekia 21-24, ežeruose – 21-24, Kuršių mariose – 22, Baltijos jūroje – 20-21 laipsnį šilumos.

Liepos 11-oji –  audringiausia diena šiais metais

Meteo.lt  praneša, kad liepos 11 d., ketvirtadienis, pasižymėjo kontrastingais orais. Dieną dalyje šalies buvo labai karšta. Druskininkuose oras įkaito net iki +34,9 °C. Tai yra aukščiausia oro temperatūra šiais metais. Be to, buvo pakartotas liepos 11-osios aukščiausios oro temperatūros rekordas, kuris paskutinį kartą prieš 18 metų buvo išmatuotas Varėnoje (2006-07-11). Daug kur Lietuvoje oras įkaito iki 29-34 °C.

Vis dėlto taip karšta buvo ne visur. Daugiausia Vakarų Lietuvoje maksimali oro temperatūra siekė iki 23-28 laipsnių. Naktį žemiausia oro temperatūra buvo 17-20 laipsnių. Tropinės naktys niekur nebuvo fiksuojamos.

Stipriausi vėjo gūsiai buvo užfiksuoti šiose meteorologijos stotyse: Ukmergėje – iki 25 m/s; Raseiniuose – iki 21 m/s; Biržuose ir Marijampolėje – iki 19 m/s; Kaune ir Rokiškyje – iki 18 m/s.

Labai tikėtina, jog vietomis galėjo pasitaikyti ir stipresnių vėjo gūsių. Štai kaimyninės Latvijos tarnyba anksčiau pranešė, jog Bauskės mieste (visai netoli Lietuvos) buvo užfiksuoti net iki 29 m/s siekę gūsiai.

Liepos 11-oji buvo kol kas neramiausia diena šiais metais. Iš viso Lietuvos teritorijoje užfiksuota beveik 15 tūkst. žaibų išlydžių. Tankiausiai žaibų išlydžių būna vietovėse, kur praslinko aktyviausios audros.

Iš visų žaibų išlydžių tik penktadalis (~3 tūkst.) trenkė iš debesų į žemę. Kiek mažiau nei 500 išlydžių (truputį virš 3 %) buvo patys pavojingiausi, t. y. teigiamo krūvio, kurie trenkė į žemę. Pastarieji žaibai dažniausiai padega namus, ūkinius pastatus, sugadina elektros prietaisus, uždega miškus, nutrenkia žmones, gyvulius ir pan.