Olimpinis pašto ženklas

Lietuvos paštas tęsia tradiciją įamžinti svarbiausius šalies sporto įvykius – vasario 6 d. išleido menininkės Natalijos Vaišnorienės sukurtą pašto ženklą „2026 m. žiemos olimpinės žaidynės“. Pašto ženklo nominalas – 2,00 Eur, tiražas – 15 tūkst. vnt.

Olimpiniu pašto ženklu papuošti vokai su atvirlaiškiais ir Lietuvos pašto darbuotojų linkėjimais pasiekė visus 17 Lietuvos olimpiečių, kurie dalyvauja  XXV žiemos olimpinėse žaidynėse Milane ir Kortinoje.

„Šis pašto ženklas yra simbolinis sėkmės palinkėjimas mūsų sportininkams, kurie į žiemos olimpines žaidynes išvyko su didžiuliu ryžtu ir ambicija. Kiekvienas iš jų jau dabar įkvepia šalį savo pasiekimais, ryžtu ir atkaklumu. Linkime jiems visokeriopos sėkmės“, – sako Lietuvos pašto Komunikacijos ir rinkodaros departamento vadovė Neringa Žukauskaitė.

Šių metų žiemos olimpinėse žaidynėse Lietuva turės rekordinę komandą, 17 atletų keturiose sporto šakose. Tai iki šiol didžiausias mūsų šalies atstovų skaičius žiemos olimpiadoje. 2022 m. Pekine Lietuvą atstovavo 13 atletų.

Kasmet Lietuvoje išleidžiama 15-20 pašto ženklų. Juos bei jų rinkinius galima įsigyti visuose Lietuvos pašto skyriuose ir e. parduotuvėje.

Lietuvos pašto inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Paukščiai grįžta namo“ – Lietuvoje tęsiama šimtametė inkilų kėlimo tradicija

inkilai

Kovo 13 d. visoje Lietuvoje vykusios šventės „Paukščiai grįžta namo“ metu Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai kartu su moksleiviais ir bendruomenėmis sugrįžtantiems paukščiams iškėlė apie 8 tūkst. inkilų. Renginiai vyko daugiau nei 30 vietų Lietuvoje, taip tęsiant šimtametę inkilų kėlimo tradiciją. Tradicijos ištakos – tarpukaryje Ši šventė, šiandien suburianti bendruomenes visoje Lietuvoje, prasidėjo dar tarpukariu. Apie 1923 m. prof. Tadas Ivanauskas aktyviai skatino paukščių apsaugą, rašė mokslinius ir populiariuosius straipsnius bei kvietė visuomenę prisidėti prie praktinės gamtosaugos. Viena iš tokių

Apsemti kelių ruožai

apsemti

Kovo 16 d. duomenimis, Šilutės rajone apsemti kelių ruožai, kuriuose eismas draudžiamas: kelyje Nr.4213 Rusnė-Galzdonai-Plaškiai nuo 1.05 iki 5.00 km, nuo 12.98 iki 13.55 km, nuo 19.85 iki 20.25 km; kelyje Nr.4215 Juknaičiai-Sausgalviai-Tatamiškiai nuo 7.25 iki 9.90 km; kelyje Nr.4216 Užliekniai-Paleičiai nuo 4.65 iki 4.80 km; kelyje Nr.4237 Sausgalviai-Žalgiriai nuo 0.70 iki 2.20 km; kelyje Nr.4243 Atmatos upės krantas-Tulkiaragė nuo 0.00 iki 2.74 km; kelyje Nr.4270 Žemaitkiemis-Vabalai nuo 5.20 iki 6.20 km ir nuo 6.30 iki 6.90 km. Ruožų, kuriuose

Glaukoma: kaip laiku pastebėti ir ką svarbu žinoti apie kompensuojamą gydymą?

glaukoma

Minėdami Pasaulinę glaukomos savaitę, siekiame atkreipti visuomenės dėmesį į glaukomą – vieną klastingiausių akių ligų. Valstybinės ligonių kasos specialistai primena, kokios sveikatos priežiūros paslaugos ir gydymo priemonės glaukoma sergantiems pacientams gali būti kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Akių ligų patikra – bet kurio amžiaus pacientams Kad liga būtų diagnozuota anksti ir būtų paskirtas savalaikis gydymas, svarbu tikrintis akis, ypač vyresniame amžiuje, net jeigu nėra jokių simptomų. Didžiausią dėmesį savo akių sveikatai turėtų skirti tie žmonės, kurių šeimoje pasitaikė glaukomos

Nemuno deltoje kviečia pasigrožėti šaktarpiu 

šaktarpis

Nemuno deltos regioniniame parke ir visame pamaryje prasidėjo legendomis apipintas šaktarpio laikotarpis. „Nei ledu, nei bradu“ Šaktarpis – tai senųjų pamario krašto gyventojų sugalvotas terminas apibūdinti pavasario laikotarpį, kai šalia Nemuno žiočių esantys ištisi pamario krašto kaimai būdavo beveik visiškai atskirti nuo žemyninės dalies. Ankstyvą pavasarį ledas čia tapdavo per plonas upėms pereiti, tačiau praplaukti į žemyninę dalį taip pat dar būdavo neįmanoma (kaip sakydavo senieji gyventojai: „nei ledu, nei bradu“). Be to, kelius ir pievas čia apsemdavo ir dideli

Taip pat skaitykite