Nustatyta, kad Šilutės rajone žuvys gaišo dėl deguonies trūkumo

Aplinkos apsaugos departamentui savaitgalį pranešta, kad Šilutės rajone, Leitės polderyje, matyti nugaišusių žuvų. Pranešimą gavę aplinkosaugininkai iš karto nuvyko į įvykio vietą ir paėmė vandens mėginius deguonies kiekiui nustatyti. Tyrimų rezultatai rodo, kad deguonies kiekis vandens telkiniuose kritiškai žemas.

Savaitgalį paimti mėginiai Leitės polderyje ir Leitės upėje, taip pat Veižo upėje ir Veižo vasaros polderiuose. Nustatyta, kad deguonies kiekis vandenyje vietomis siekė nuo 0,6 mg/l iki 1,2 mg/l.

Kai deguonies kiekis vandenyje nukrinta žemiau 2 mg/l, žuvų organizme prasideda negrįžtami procesai. Kai deguonies kiekis nukrinta žemiau 1 mg/l, žuvys gaišta.

Sekmadienio vakare gauta pranešimų, kad pastebėta nugaišusių žuvų Gėgės upėje.

Šiandienos duomenimis, Gėgės upėje, ties Plaškiais, deguonies vandens telkiniuose vietomis bebuvo 0,4 mg/l, arčiau Nemuno žiočių deguonies kiekis siekė 4,7 mg/l. Atlikus tyrimus Nemune –  ten nustatyta 7,2 mg/l deguonies.

Aplinkosaugininkai tęsia darbus, stebi vandens telkinius.

„Kuo aukštesnė vandens temperatūra, tuo mažiau deguonies jame ištirpsta. Be to, pakilus vandens temperatūrai, prasideda intensyvi augalų vegetacija, pagreitėja puvimo procesai, todėl vanduo dar greičiau praranda deguonį. Dėl šios priežasties tokiuose vandens telkiniuose žuvys ima dusti“, – sako Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyr. specialistas Ramūnas Strukčinskas.

Aplinkosaugininkas atkreipia dėmesį, kad seklesni vandenys įšyla greičiau ir žuvims nebėra kur slėptis. Be to, kylančiai vandens temperatūrai jautresni žuvų jaunikliai – suaugusios žuvys yra judresnės ir stipresnės.

„Nereikia pamiršti, kad vandens augalijai ir gyvūnijai pražūtinga ir tarša. Pavyzdžiui, kai nuotekos neišvalomos iki reikiamos koncentracijos, vandenyje susidaro azoto ir ypač fosforo junginių perteklius. Tada prasideda intensyvus vandens žydėjimas. Dumbliai ne tik naudoja deguonį – jie greitai žūsta, taigi ima pūti ir sunaudoja dar daugiau deguonies“, – aiškina R. Strukčinskas.

Dar aplinkosaugininkas pataria nušienautų pakrantėse meldų nepalikti pūti vandenyje – reikėtų juos išgriebti į krantą.

Aplinkos apsaugos dep. inf. 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Paukščiai grįžta namo“ – Lietuvoje tęsiama šimtametė inkilų kėlimo tradicija

inkilai

Kovo 13 d. visoje Lietuvoje vykusios šventės „Paukščiai grįžta namo“ metu Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai kartu su moksleiviais ir bendruomenėmis sugrįžtantiems paukščiams iškėlė apie 8 tūkst. inkilų. Renginiai vyko daugiau nei 30 vietų Lietuvoje, taip tęsiant šimtametę inkilų kėlimo tradiciją. Tradicijos ištakos – tarpukaryje Ši šventė, šiandien suburianti bendruomenes visoje Lietuvoje, prasidėjo dar tarpukariu. Apie 1923 m. prof. Tadas Ivanauskas aktyviai skatino paukščių apsaugą, rašė mokslinius ir populiariuosius straipsnius bei kvietė visuomenę prisidėti prie praktinės gamtosaugos. Viena iš tokių

Apsemti kelių ruožai

apsemti

Kovo 16 d. duomenimis, Šilutės rajone apsemti kelių ruožai, kuriuose eismas draudžiamas: kelyje Nr.4213 Rusnė-Galzdonai-Plaškiai nuo 1.05 iki 5.00 km, nuo 12.98 iki 13.55 km, nuo 19.85 iki 20.25 km; kelyje Nr.4215 Juknaičiai-Sausgalviai-Tatamiškiai nuo 7.25 iki 9.90 km; kelyje Nr.4216 Užliekniai-Paleičiai nuo 4.65 iki 4.80 km; kelyje Nr.4237 Sausgalviai-Žalgiriai nuo 0.70 iki 2.20 km; kelyje Nr.4243 Atmatos upės krantas-Tulkiaragė nuo 0.00 iki 2.74 km; kelyje Nr.4270 Žemaitkiemis-Vabalai nuo 5.20 iki 6.20 km ir nuo 6.30 iki 6.90 km. Ruožų, kuriuose

Glaukoma: kaip laiku pastebėti ir ką svarbu žinoti apie kompensuojamą gydymą?

glaukoma

Minėdami Pasaulinę glaukomos savaitę, siekiame atkreipti visuomenės dėmesį į glaukomą – vieną klastingiausių akių ligų. Valstybinės ligonių kasos specialistai primena, kokios sveikatos priežiūros paslaugos ir gydymo priemonės glaukoma sergantiems pacientams gali būti kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Akių ligų patikra – bet kurio amžiaus pacientams Kad liga būtų diagnozuota anksti ir būtų paskirtas savalaikis gydymas, svarbu tikrintis akis, ypač vyresniame amžiuje, net jeigu nėra jokių simptomų. Didžiausią dėmesį savo akių sveikatai turėtų skirti tie žmonės, kurių šeimoje pasitaikė glaukomos

Nemuno deltoje kviečia pasigrožėti šaktarpiu 

šaktarpis

Nemuno deltos regioniniame parke ir visame pamaryje prasidėjo legendomis apipintas šaktarpio laikotarpis. „Nei ledu, nei bradu“ Šaktarpis – tai senųjų pamario krašto gyventojų sugalvotas terminas apibūdinti pavasario laikotarpį, kai šalia Nemuno žiočių esantys ištisi pamario krašto kaimai būdavo beveik visiškai atskirti nuo žemyninės dalies. Ankstyvą pavasarį ledas čia tapdavo per plonas upėms pereiti, tačiau praplaukti į žemyninę dalį taip pat dar būdavo neįmanoma (kaip sakydavo senieji gyventojai: „nei ledu, nei bradu“). Be to, kelius ir pievas čia apsemdavo ir dideli

Taip pat skaitykite