Lietuvos mokslų akademijos popietę pasiklausyti pranešimų Šilutės seniūnijoje susirinko daugiausia tie, kam rūpi žemės ūkio reikalai, mokslo pasiekimai. Mokslininkų pranešimai nešė ir džiugią žinią apie mokslo laimėjimus bei jų taikymą, ir susirūpinimą dėl iškylančių vis naujų problemų.

Pasiklausyti mokslininkų pranešimų Šilutės seniūnijoje susirinko būrelis įvairių sričių specialistų.

Neprižiūrimos genda melioracijos sistemos
Apie Pamario krašto melioracijos problemas kalbėjo Aleksandro Stulginskio universiteto docentas, daktaras Antanas Dumbrauskas. Pernelyg drėgnų ir užpelkėjusių žemių, kurias reikia melioruoti, Lietuvoje yra apie 3,4 milijono hektarų arba 85,9 proc. visos žemės ūkio paskirties žemių ploto. Anot mokslininko, melioracijos problemų daug, tačiau infrastruktūra beveik sunykusi. Labai sumažintos investicijos, privertusios melioracijos įmones persiorientuoti į statybas, savivaldybėse beliko gal pusė buvusių specialistų. Pusiau sunykusios ir pačios melioracijos sistemos.
Mokslininkas paminėjo užsienyje taikomas metodikas, galinčias padėti ir mums išlaikyti veikiančius melioracijos įrenginius, taip pat pasakojo apie mokslinius tyrimus ir jau įgyvendintus projektus. Apibendrindamas savo pranešimą, A. Stulginskio universiteto docentas, dr. Antanas Dumbrauskas teigė, kad ne visi įgyvendinami projektai yra gerai apgalvoti ir reikalingi. Norint išsaugoti veikiančius melioracinius įrenginius ir neužpelkėjusias, tinkamas dirbti žemes, melioracijos problemoms įveikti reikia skirti daug dėmesio ir lėšų.
Ką mums duoda technologijos?
Apie sumanų miestą ir elektroninę demokratiją susirinkusiems papasakojo Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius, habilituotas daktaras Artūras Kaklauskas. Pasak jo, atliekama vis daugiau tyrimų, padedančių žmogui bendrauti su technika. Technika vis geriau atpažįsta skirtingus žmones, jų poreikius ir emocijas. Pati technika darosi vis sudėtingesnė, tačiau jos valdymas kuo toliau, tuo labiau bus intuityvus, patogus žmogui. Įrenginiai patys skaitys mintis ir stengsis įtikti bei padėti žmogui. Vienas pirmųjų tokių žingsnių greičiausiai bus daiktų internetas, kai sumanus bus ne tik mobilusis telefonas, bet ir šaldytuvas, namo įrenginiai bei automobilis.
Pasak Artūro Kaklausko, tokios modernios technologijos atneša ne tik naudą, bet ir kelia tam tikrų pavojų. Atsiranda vis daugiau žmonių, kurie tampa priklausomi nuo kompiuterių ir, išskyrus juos, nieko daugiau nebenori matyti. Technologijų raida reiškia ir žmogaus privatumo apribojimus.

Apie invazines biologines rūšis, jų teikiamą naudą ir žalą kalbėjo Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, Klaipėdos universiteto profesorius, habilituotas daktaras Sergejus Oleninas.

Naudingi ir pavojingi atėjūnai
Apie invazines biologines rūšis, jų teikiamą naudą ir žalą kalbėjo Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, Klaipėdos universiteto profesorius, habilituotas daktaras Sergejus Oleninas. Pasak jo, su invazinių rūšių keliamomis problemomis žmonės susiduria jau seniai. Dar 16-17 amžiuje mūsų krašto miškus užpuolęs pušinis kuoduotis sunaikino želdinius Kuršių nerijoje ir pasklidęs smėlis užpustė 14 kaimų. Neringos teritorija buvo virtusi smėlio dykyne.
Vėl tapti tinkamu gyventi ir patraukliu šį kraštą padarė invazinės augalų rūšys, pavyzdžiui, Juodoji bei Suktaspyglė pušys ir kiti augalai, netinkantys keliaujančiam pušiniam kuoduočiui veistis.
Šiuo metu Baltijos jūros augaliją intensyviai niokoja grundulai, o mūsų vandenyse atsirado iki šiol nebūtų gyvių – krabų. Nekalti mūsų vandenų moliuskai pridarė daugiamilijoninių nuostolių Amerikoje, nes jiems labai patiko įsikurti atominių elektrinių aušinimo sistemose.

Klaipėdos universiteto Jūros mokslų ir technologijų centro lektorė, daktarė Diana Vaičiūtė

Profesorius sakė, kad šiuo metu susidarė ypač palankios sąlygos plisti invazinėms rūšims, nes vyksta intensyvi tarptautinė prekyba. Ypač daug vandens gyvūnijos rūšių keliauja balastinėse laivų cisternose, į kurias vanduo pripilamas vienuose uostuose, o išleidžiamas kituose. Mokslininkams belieka tik stebėti migraciją ir tirti, ar invazinės rūšys atneša daugiau naudos, ar žalos. Prireikus siūloma, kaip kovoti su ypač didelį pavojų keliančiais ateiviais.
Kuršių marias stebi iš kosmoso
Klaipėdos universiteto Jūros mokslų ir technologijų centro lektorė, daktarė Diana Vaičiūtė papasakojo apie Žemės palydovų pritaikymą Kuršių marių aplinkotyrai ir gamtosaugai. Pasitelkiant kosmines technologijas, pradėtas vandens žydėjimo tyrimas. Analizuojant iš kosmoso padarytas nuotraukas, matuojami žydinčio vandens plotai, fitoplanktono sudėtis. Pasirodo, daug ką nustatyti galima iššifravus nuotraukose objektų spalvas. Nustačius tam tikrus dėsningumus, kompiuteris vėliau pats pateikia palydovinės nuotraukos analizę ir leidžia mokslininkams įvertinti vandens biologinę sudėtį, temperatūrą bei kitus parametrus. Sukauptos žinios padeda gerinti visos Europos paviršiaus ir požeminių vandenų būklę.

Vaidotas VILKAS