Nuo vandenynų iki Priekulės. Kaip pora jachtą iškeitė į gyvenimą Klaipėdos rajone

Gyvenimas jachtoje skrodžiant jūras, ne vieni metai nuolatinio judėjimo, pažintys su pačiais įvairiausiais pasaulio žmonėmis, gražiausiomis vietomis ir galiausiai – jauki užuovėja Klaipėdos rajone.

Vitos ir Simo Gardauskų istorija – tai pasakojimas apie drąsą keisti kryptį, neprisirišti prie vieno taško ir gebėjimą pamatyti grožį ten, kur kiti jo galbūt nepastebi.

Kelionės dovanoja patirtį ir įspūdžius

Nuo pat studijų baigimo Vita ir Simas Gardauskai neieškojo tradicinio kelio. Gyvenimas Tenerifėje, Norvegijoje, Ispanijoje, Italijoje – nuolatinis judėjimas, išvažiavimai ir sugrįžimai atrodė pakankamas nuotykis. Bet visgi didžiausias nuotykis jų laukė tuomet, kai gimė svajonė įsigyti jachtą ir plaukti, kur vėjas neša. O tada laukė ketveri nuotykių metai ja keliaujant ir atrandant vis naujas vietas ir žmones. Nuo saulėtosios Sicilijos iki vėjo nugairintos Madeiros, nuo Viduržemio jūros bangų iki Atlanto vandenyno platybių – Vitos ir Simo kelionių geografija – itin plati.

„Su laivu iš Sicilijos per Viduržemio jūrą nuplaukėme iki Kanarų, tada pro Madeirą ir Portugaliją grįžome atgal. Išmaišėme Viduržemio jūrą, pakrančių miestus. Bet pasaulis yra didelis – didesnis, nei kartais įsivaizduojame. Būnant vienoje šalyje, už kelių šimtų kilometrų klimatas ir žmonės jau visiškai kitokie, todėl net ir pabuvojus toje šalyje negali sakyti, kad viską pamatei“, – sako Vita.

Kiekviena jachtos kelionės stotelė buvo savaip įspūdinga, tačiau paprašyti įvardyti gražiausią vietą Vita ir Simas pirmiausia prisimena Madeirą. Kelionė į ją buvo kiek sudėtingesnė – iš Kanarų teko plaukti į šiaurę prieš bangas ir vėją, o nuolat besikeičiančios oro sąlygos pridėjo nemažai nežinomybės. Todėl galiausiai horizonte išvydus Madeiros krantus, sala atrodė tarsi rojus žemėje.

„Madeira buvo labai šilta, labai žalia, kaip nesibaigiantis botanikos sodas, apsupta vandenyno. Kai po tokio šalto plaukimo atplauki su laivu, jausmas neįtikėtinas. Atplaukėme naktį, jaudinomės, kad uoste neįsileis, nes niekaip nepavyko susisiekti. Bet kai pasiekėme krantą, įspūdis buvo neišdildomas“, – prisiminimais dalijasi moteris.

Vandenynas – gyvenimo mokykla

Ne mažiau spalvingas buvo ir Sicilijoje praleistas laikas. Anot Vitos ir Simo, ši sala dvelkia išskirtine autentika – vos nusukus nuo turistinių takų ji primena senus itališkus filmus, o vietiniai noriai bendrauja ir dalijasi tuo, ką turi – lyg lankytum savo senelius.

Keliaudama pora atrado ir įspūdingus Sardinijos paplūdimius, Korsiką bei ant klintinių uolų įsikūrusį Bonifacijaus miestą – vieną gražiausių jų aplankytų miestų.

„Gran Kanarijos, Ibizos ir Maljorkos salos kažkuriuo metu buvo tapusios beveik antraisiais namais, kur turėjome draugų ir, atrodo, žinojome visus kampelius. Graikijos salos lepino net per tobulomis buriavimo sąlygomis. Vandenynas buvo geriausia gyvenimo mokykla. Išmokau valdyti stresą, būti budri. Siūbuojančiame „name“ vienas sprendimas keisdavo kitą – kartais tinkamą, kartais ne. Ir taip diena po dienos. Atrodo, įgijau amžiną priklausomybę jūroms ir vandenynams. Ši kelionė sugrąžino mane į mylimiausią vietą – gamtą, ir įrodė, kad per didelių svajonių nebūna“, – pasakoja Vita.

Namus atrado Klaipėdos rajone

Tačiau po ilgų jūrmylių atėjo natūralus noras sugrįžti į žemę. Simas yra kilęs iš Klaipėdos, Vita – iš Tauragės, o vieta, kurioje norėtų įsikurti, ne kartą buvo aptarta pravažiuojant Priekulę.

„Priekulę ne kartą pravažiuodavome ir vis kalbėdavome, kad jeigu kažką pirktume Lietuvoje, tai tik čia. Norėjosi turėti vietą, kur galėtume sugrįžti“, – sako Simas.

Įdomu tai, kad butą Priekulėje Vita ir Simas nusipirko gyvai jo nematę, tuo metu, kai gyveno Italijoje, – pakako vaizdo įrašų. O dabar pora svarsto ir apie nuosavus namus čia pat, Priekulėje.

„Kai grįžome čia gyventi, Priekulė man priminė tą itališką gyvenimą. Mažo miestelio lėtesnis tempas ir gražios vietos, kurių patys kartais nebepastebime, kol kas nors kitas neparodo“, – pasakoja Vita.

Nuo idėjos iki daugybės veiklų platformos

Sugrįžus į Lietuvą, teigiamų pokyčių bei iššūkių netrūko ir profesiniame kelyje. Kadangi pora į Lietuvą grįžo sausio mėnesį, šis pasirodė labai slegiantis. Tad jie vis ieškojo naujų, įdomių veiklų, kurias buvo gana sudėtinga surasti, taip gimė platformos https://kapodarbo.lt/ idėja.

Ši platforma orientuota į laisvalaikį po darbo ir suaugusiųjų būrelius bei veiklas. Kadangi Simas dirba informacinių technologijų srityje, idėja greitai virto apčiuopiamu rezultatu. Šiandien nemokamoje platformoje – jau daugiau nei tūkstantis veiklų visoje Lietuvoje, papildytų žemėlapiais, navigacija bei aprašymais.

„Veiklų yra nemažai, bet jas rasti nėra lengva. Paprastai žmonės susikuria socialinių tinklų puslapį, tačiau jei nežinai tikslaus to puslapio pavadinimo, tai jų rasti paprasčiausiai neįmanoma, – pasakoja pora. – Beieškodami informacijos patys atradome įvairiausių netikėtų dalykų: nuo šaudymo su lankais iki moterų dailiojo  čiuožimo būrelių, kur niekada ant ledo nestovėjusios moterys mokosi čiuožti“.

Lietuvoje – apstu privalumų

Gyvenimas svetur suteikė ne tik neįkainuojamos patirties, bet ir leido naujai įvertinti gimtąją šalį. Vita ir Simas prisimena, kad sutikti žmonės užsienyje – nuo 30 metų iš laivų neišlipančių keliautojų iki eurokomisarų – dažnai kur kas paprastesni ir nesureikšmina savo pasiekimų. Visgi kasdieniai administraciniai reikalai svetur, pavyzdžiui, mokesčių numerio laukimas po kelias dienas Ispanijoje, parodė mūsų šalies pranašumus.

„Pas mus gana gerai išvystytos informacinių technologijų sistemos, atsiskaitymai už paslaugas, beveik viską gali susitvarkyti internetu. Šeima, draugai, aiški kalba ir paprastesnis verslo pradėjimas – vieni didžiausių privalumų būnant Lietuvoje“, – akcentuoja Simas.

Šiuo metu Vita savo patirtį ir meilę jūrai pritaiko darbe – ji dirba eksperte tarptautiniame „Protect Baltic“ projekte Valstybinėje saugomų teritorijų tarnyboje prie Aplinkos ministerijos, kuriuo siekiama išsaugoti Baltijos jūros biologinę įvairovę. Simas savo ruožtu toliau vysto IT projektus, o laisvalaikį derina prie orų prognozių ir jūros sąlygų.

Laisvalaikiu pora mėgsta nardyti Baltijos jūroje ir ežeruose. Kaip patys sako, dažnai ir atostogos būna nuspręstos pagal tai, kur tai galima daryti.

Svarbiausia – nebijoti kažką keisti

Paklausti, ką patartų kitiems kraštiečiams, dvejojantiems dėl sugrįžimo į Lietuvą, jie išskiria lankstumą.

„Svarbiausia neprisirišti prie to, ką kažkada sugalvojai, nes viskas keičiasi. Kartais tikrai nėra blogai pripažinti, kad tavo planas buvo netinkamas, ir drąsiai jį pakeisti bei toliau siekti savo tikslų“, – pataria Vita ir Simas.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite