Per potvynius užliejamose Pagėgių savivaldybės teritorijose ūkininkaujantys žmonės gauna Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) prie Žemės ūkio ministerijos reikalavimus grąžinti susidariusias skolas – dalį tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenas ir pasėlius. Mat pavasarį, kai sudarinėjami ortofotografiniai žemėlapiai, kuriais remiantis skiriamos išmokos, šių ūkininkų valdoma žemė būna užlieta potvynio vandenų – būtent tokį vaizdą žemėlapiuose ir regi išmokų skyrėjai, kontrolieriai ir kiti biurokratai.

Pagėgių savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Algirdas Uselis ima į rankas pluoštus dokumentų, kurie skirti ne vienam Pagėgių krašto ūkininkui. „Dėl skolos susidarymo ir išskaičiavimo“, „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ ir panašiai grėsmingai pavadintų raštų ūkininkams yra nemenka krūvelė.
„Gerbiamoji paramos gavėja“ – taip į ūkininkę kreipiasi NMA laikinoji Finansų ir apskaitos departamento direktorė Auksė Spundzevičienė, pasirašiusi raštą su 17 puslapių papildomais dokumentais, kad 2009-2011 m. už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus privalu grąžinti 11 822, 28 Lt. Skola šių metų liepos 15 d. buvo išskaičiuota iš pagrindinės išmokos už 2013 m. deklaruotus plotus skirtos sumos. Nurodyta, kad skųstis galima Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo rašto gavimo dienos. Rašto data – šių metų liepos 17 d.
Kad Plaškių kaimas (Stoniškių sen.) kasmet turi išgyventi potvynį – mūsų krašte jokia naujiena. Ir kam Lietuvoje galėtų būti naujiena, kad Šilutės ir Pagėgių krašte pavasarį (kartais ir ne vieną kartą per metus) būna potvyniai su gelbėjimo operacijomis, pasitaikančiomis nelaimėmis, kai nuskęsta ledu ėjęs ir įlūžęs žmogus, iš apsemtų sodybų išgabenami ligoniai ar į tokias sodybas vežami maisto produktai, vaistai? Pasitelkiama net kariuomenė, atgabenamos amfibijos, vyksta Lietuvos ekstremalių situacijų komisijos posėdžiai Šilutėje, Pagėgiuose. Juose dalyvauja ir ministerijų atstovų.
Tačiau viską lemia iš viršaus darytos nuotraukos, fotografuotos būtent per potvynio metą – jose virš ūkininkų valdų matosi tik tyvuliuojantis vanduo. O už vandenis išmokų nepriklauso: privalote grąžinti…
Rugpjūčio 25 d. viena Plaškių kaimo ūkininkė ir sulaukė NMA rašto, kad priimtas sprendimas: ūkininkė per 30 kalendorinių dienų į Agentūros sąskaitą turi pervesti 82 552 litus ir 26 centus. Tokio dydžio skola susidariusi už trejus metus… Praėjus 30 kalendorinių dienų nuo šio rašto išsiuntimo, „jums bus pradėtos skaičiuoti 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo negrąžintos sumos už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną“, –„Gerbiamajai paramos gavėjai“ rašo kita agentūros specialistė, šįkart Finansų ir apskaitos departamento laikinąją direktorę laikinai pavaduojanti direktoriaus pavaduotoja Rasa Malinauskienė. Priedas – trys puslapiai su lentelėmis, kuriose paskaičiuota, kiek skirsis skola ir palūkanos, jeigu ūkininkė lėšas grąžins spalio 10-24 d. Skolą sudaro trys sumos: 27 820, 27 789 ir 26 941 Lt. Vien palūkanos nuo 57 Lt spalio 10 d. išauga iki 110, 5 Lt spalio 24 d. Po tiek už kiekvieną reikalaujamą grąžinti sumą.
Ūkininkas iš Stoniškių kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją, sulaukęs reikalavimo grąžinti dalį lėšų už 2009-2011 metus. Ši komisija nusprendė panaikinti agentūros sprendimus. Ir štai rugsėjo 5 d. ūkininkas gavo Vilniaus apygardos administracinio teismo raštą, kuriuo prašoma pateikti atsiliepimą į agentūros teismui pateiktą prašymą panaikinti ūkininkui palankų Ginčų komisijos sprendimą… Teks kurti raštą ir stoti prieš teismą.
Įsikišo Savivaldybė
Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis rugsėjo 19 d. kreipėsi į VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrą. Rašte „Dėl nustatytų užliejamų plotų“ informuojama, kad Pagėgių savivaldybės bendras plotas yra 53 700 ha, iš jų 38 015 ha sudaro žemės ūkio naudmenos. Kasmet per pavasario potvynį užliejama iki 17 tūkst. ha naudmenų. Jeigu potvynis vidutinis, užliejama iki 15 tūkst. ha. Ekstremali situacija skelbiama, kai vandens lygis pakyla virš 5 metrų. Tada po vandeniu atsiduria 17 tūkst. ar dar daugiau plotų. Potvynis būna vasario-kovo mėnesiais, trunka nuo pusantro iki trijų mėnesių.
Ortofotografiniai žemėlapiai 2005-2006 ir 2009-2010 m. buvo sudaryti būtent potvynių metu, todėl neatspindi galimybės ūkininkauti užliejamuose plotuose. Rašte stebimasi, kodėl tinkamumas užsiimti žemės ūkio veikla vertinamas tik pagal nuotraukas, o ne atlikus patikras vietoje, kai šie žemės plotai būna ne po vandeniu ir juose normaliai ūkininkaujama. Kodėl agentūra, užuot įpareigojusi teritorinį padalinį patikrinti realią situaciją vietoje, rašo ūkininkams grėsmingus raštus ir reikalauja grąžinti gautas išmokas?
V. Komskis rašte siūlo ortofotografinius žemėlapius sudaryti birželio-liepos mėnesiais, kai nėra potvynio ir ūkininkavimo užliejamose teritorijose vaizdas būna tikroviškas. Tai lemtų teisingą atsakymą ir Europos komisijos auditoriams, pareiškusiems pastabų.
Su šiuo raštu pateikti ir 28 lapų Ekstremalių situacijų komisijos protokolai bei žemėlapis su Pagėgių savivaldybės teritorijoje vidutinio potvynio užliejamomis žemėmis.
Gal pavyks apginti keliolika Pagėgių krašto ūkininkų, kuriems agentūra jau skaičiuoja skolas, o gal tokių raštų sulauks net 34 ūkininkai?

Stasė SKUTULIENĖ