Nuo 2023 m. sausio 1 d. Kroatija tapo 20-ąja euro zonos nare

2023 m. sausio 1 d. Kroatija įsivedė eurą ir tapo 20-ąja euro zonos nare. Kroatijai prisijungus prie euro zonos šeimos, bendra valiuta jau naudojasi per 340 milijonų europiečių.

Ką svarbu žinoti apie euro įvedimą Kroatijoje Lietuvos gyventojams?

Eurų monetos su kroatiška nacionaline puse gali pasirodyti apyvartoje ir Lietuvoje. Eurų banknotai visoje euro zonoje yra vienodi, tačiau eurų monetos – skirtingos. Apyvartinės monetos turi bendrą europinę pusę ir savitą nacionalinę pusę. Visų šalių eurų monetos yra teisėta mokėjimo priemonė visoje euro zonoje.

Lietuvos banke, kaip ir kituose euro zonos centriniuose bankuose, bus galima išsikeisti kunų banknotus į eurus. Keitimo operacijos Lietuvos banko kasose Vilniuje ir Kaune atliekamos nuo 2023 m. sausio 2 d. iki vasario 28 d., darbo dienomis nuo 9 iki 12 val. Pinigai keičiami pagal fiksuotą oficialų keitimo kursą – 7,53450 HRK už 1 EUR, paslauga teikiama nemokamai. Vieno asmens per vieną dieną keičiama suma negali viršyti 8 000 kunų.

Keliaujantiems į Kroatiją

Dvi savaites nuo euro įvedimo dienos Kroatijoje bus galima atsiskaityti tiek eurais, tiek kunomis. Nuo 2023 m. sausio 15 d. euras taps vienintele teisėta valiuta Kroatijoje.

Iki 2023 m. gruodžio 31 d. Kroatijoje kunų banknotus ir monetas išsikeisti į eurų banknotus ir monetas galima tik pašto skyriuose, komerciniuose bankuose ir Finansų agentūroje. Nemokamai vienu metu galima keisti ne daugiau kaip 100 kunų banknotų ir 100 kunų monetų. Už didesnio banknotų ar monetų kiekio keitimą komerciniai bankai gali imti mokestį.

Nuo 2024 m. sausio mėn. Kroatijos nacionalinis centrinis bankas kunų banknotus keis į eurus neterminuotai, o monetas – iki 2025 m. gruodžio 31 d. Ši paslauga teikiama nemokamai.

Iki 2023 m. gruodžio 31 d. prekių ir paslaugų kainos Kroatijoje bus nurodomos eurais ir kunomis.

Pagal Lietuvos banko inf.

 

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Visuomenė sensta, dirbančiųjų Lietuvoje vis mažės

Lietuvos visuomenė sparčiai sensta, o gimstamumas toliau mažėja – pernai šalyje gimė beveik 17,5 tūkst. kūdikių, o tai yra apie 8 proc. mažiau nei 2024 m. Nors šiandien darbo jėgos pasiūla dar išlieka stabili, ilgalaikės demografinės tendencijos kelia riziką ekonomikos augimui. Ekspertų vertinimu, nuo to, kaip valstybė ir verslas prisitaikys prie šių struktūrinių pokyčių, priklausys šalies gebėjimas kurti didesnę pridėtinę vertę ir išlaikyti konkurencingumą ateityje. Demografinės problemos prasideda šeimose Socialinės politikos ekspertė, Vytauto Kavolio transdisciplininių tyrimų instituto mokslininkė dr. Aušra

Tirpsta rankos ar kojos. Kada toks ženklas verčia sunerimti, o kada pakaks tik vitaminų ir mineralų?

vaistininkė

Jausmas, lyg per kūną bėgiotų skruzdėlės, dilgčiojimas ar tirpstančios galūnės – daugelis tai nurašo nuovargiui ar vitaminų trūkumui. Tačiau kai kuriais atvejais tai gali būti pirmieji rimtos ligos signalai. Kada dar galima padėti sau papildais, o kada būtina kviesti greitąją? „Pacientai dažniausiai skundžiasi, kad tirpsta pirštai, rankos ar pėdos – ypač rytais arba naktimis. Apibūdina pojūčius kaip adatėlių badymą, jausmą, lyg skruzdės bėgiotų. Kiti sako, jog ilgiau pasėdėjus nutirpsta kojos, kad kartais nejaučia plaštakų ar pėdų, tačiau masažuojant pojūčiai grįžta.

Kiek bedarbių Šilutės rajone?

užimtumo

Vasario 6 d. Šilutės rajono savivaldybėje vyko Užimtumo didinimo programos darbuotojų ataskaitinis susirinkimas, kurio metu aptarta darbo rinkos situacija Šilutės rajone ir programos rezultatai 2023-2025 metų laikotarpiu. Apie darbo rinkos tendencijas ir iššūkius Šilutės rajone kalbėjo Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktorė Jurgita Petraitienė, pabrėžusi aktyvių užimtumo priemonių svarbą regionuose. 2023-2025 m. Užimtumo didinimo programą pristatė Socialinės paramos skyriaus atvejo vadybininkė Aurelija Budginienė. 2025 metais Užimtumo tarnyboje užsiregistravo 4872 darbingo amžiaus gyventojai, iš jų 4286 – bedarbiai. Bedarbių skaičius seniūnijose (2026-01-01

Pagėgiškiai susipažino su prof. D. Kauno monografija apie Mažosios Lietuvos knygų namus

Bibliotekos nuo seno vadinamos knygų namais. Simboliška, jog 2026 m. vasario 5 d. Pagėgių sav. Vydūno viešojoje bibliotekoje pristatyta knyga „Mažosios Lietuvos knygų namai. Bibliotekos, rinkiniai, jų kūrėjai ir paveldo likimas“ (2025 m.). Didelės apimties leidinys Šioje knygotyrininko, Mažosios Lietuvos knygos ir kultūros tyrinėtojo, Vilniaus universiteto mokslininko, Pagėgių krašto Garbės piliečio prof. habil. dr. Domo Kauno monografijoje knygų namų sąvoka naudojama kur kas platesne prasme. Ji pasitelkiama analizuojant knygos kultūros lauką, kuriame formavosi įžymūs šalies kultūros, raštijos veikėjai, o bibliotekos

Taip pat skaitykite