Norėtų mažinti potvynių riziką

Šilutės r. savivaldybės taryba, ruošdamasi sausio pabaigoje planuojamam posėdžiui, šią savaitę komitetų posėdžiuose nagrinėja sprendimų projektus. Yra susijusių su potvynių rizikos mažinimu.

Tarybai siūloma apsispręsti, ar pritarti projektams, kurių pavadinimai ilgi, tačiau minimi objektai labai svarbūs: „Potvynių rizikos mažinimo priemonių įgyvendinimas Sausgalvių polderio teritorijose, Macikų lagerio komplekso ir Skirvytės polderio teritorijose, Šilutės rajono savivaldybėje“, „Potvynių rizikos mažinimo priemonių įgyvendinimas Kintų, Sakučių žiemos ir Alkos vasaros polderių teritorijose, Šilutės rajono savivaldybėje“ ir „Potvynių rizikos mažinimo priemonių įgyvendinimas Uostadvario žiemos polderio teritorijoje, Šilutės rajono savivaldybėje“.

Planuojami įgyvendinti projektai bus bendrai finansuojami 2021-2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos Europos regioninės plėtros fondo ir Šilutės rajono savivaldybės administracijos lėšomis.

Projektų įgyvendinimo planai (PĮP) kartu su juos lydinčiais investicijų projektais ir kitais dokumentais priimami nuo 2024 m. lapkričio 29 d. iki 2025 m. lapkričio 28 d.

Potvynių rizikai mažinti

Šilutės r. savivaldybės administracija numato prašyti Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos pagal 2022-2030 metų plėtros programos valdytojos Aplinkos ministerijos nuostatas, numačiusias didinti atsparumą ekstremaliesiems hidrometeorologiniams reiškiniams bei mažinti potvynių riziką.

Projektai atrenkami tęstinės atrankos būdu. Tęstinės atrankos būdas taikomas, kai yra daugiau nei vienas projektų vykdytojas, turintis teisę vykdyti numatytas nesudėtingas vienarūšes pažangos priemonės veiklas ir galintis prisidėti prie pažangos priemonės įgyvendinimo ir jos stebėsenos rodiklių pasiekimo, arba kai finansuojamos nesudėtingos vienarūšės pažangos veiklos, o šių veiklų projektai tarpusavyje nekonkuruoja. Tęstinė atranka vykdoma tol, kol paskirstoma projekto įgyvendinimui skirta suma.

Įgyvendinus potvynių rizikos mažinimo priemones Sausgalvių polderyje,  Macikų lagerio komplekse ir Skirvytės polderyje, būtų rekonstruota Sausgalvių polderio siurblinė ir automatiniai vandens reguliavimo vartai,  pylimai; sutvarkytas Macikų lagerio kompleksas; rekonstruota Pakalnės upės krantinė ir pylimai; Šyšos vasaros polderio pylimas.

Tikimasi mažesnių nuostolių

Teigiama, kad įgyvendinus projektą, bus sumažinti potvynių sukeliami nuostoliai, apsaugota 320 gyventojų ir pagerintos šalia išsidėsčiusių gyvenviečių gyventojų gyvenimo, ekonominės ir kt. veiklos sąlygos. Kartu būtų sumažintas neigiamas poveikis aplinkai (dirvožemio, pakrančių erozija, maisto medžiagų nuoplovos į paviršinius vandens telkinius, paviršinio ir gruntinio vandens tarša).

Įgyvendinant potvynių rizikos mažinimo priemones Kintų, Sakučių žiemos ir Alkos vasaros polderiuose, pagal projektą būtų rekonstruoti Kintų, Sakūčių žiemos ir Alkos vasaros polderių pylimai, Alkos vasaros polderio krantinė.  Įgyvendinus projektą, sumažėtų potvynių sukeliamų nuostolių, būtų pagerintos 270 gyventojų bei šalia  išsidėsčiusių gyvenviečių gyventojų gyvenimo, ekonominės ir kt. veiklos sąlygos. Sumažėtų  neigiamas poveikis aplinkai (dirvožemio, pakrančių erozija, maisto medžiagų nuoplovos į paviršinius vandens telkinius, paviršinio ir gruntinio vandens tarša).

Įgyvendinus Uostadvario žiemos polderio rekonstravimo projektą bus rekonstruotos krantinės. Dėl to sumažėtų potvynių pridaromų nuostolių, pagerėtų 151 gyventojo bei šalia išsidėsčiusių gyvenviečių gyventojų gyvenimo, ekonominės ir kt. veiklos sąlygos.

Planuojami įgyvendinti projektai būtų bendrai finansuojami 2021-2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos Europos regioninės plėtros fondo ir Šilutės rajono savivaldybės administracijos lėšomis.

Tokią ir papildomą informaciją Tarybos nariams pateikė Kaimo reikalų skyriaus vyriausioji specialistė Alva Olberkienė.

Sprendimą priims Savivaldybės taryba.

 

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pasisavino vyro pinigus

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Sausio 30 d. į Šilutės r. PK kreipėsi vyras, gim. 1970 m., gyv. Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, kad 16 m. už jį jaunesnė moteris pasisavino jo 700 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 5 d. vakare viešoje vietoje Melioratorių al., Šilutėje, neblaivus (2,25 prom.) vyras, gim. 2002 m., sukėlė fizinį skausmą 10 metų už jį vyresniam vyrui. Taip pat apdaužė ir apgadino netoli stovėjusį moters elektrinį motorolerį. Nuostolis 200 eurų. Pradėtas ikiteisminis

Palangių daržininkystė prasideda. Kaip greičiau užsiauginti šviežių ir sultingų svogūnų laiškų?

svogūnai ant palangės

Dienoms jau pagaliau ilgėjant, savaime norisi daugiau žalumos ir vitaminų. Ant palangės žaliuojantys prieskoniai ir žalumynai ne tik kuria pavasarišką nuotaiką, bet ir yra nepamainomi pagalbininkai virtuvėje. Kad palangių daržininkystės sezonas Lietuvoje jau prasidėjo, pastebi prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė. Pasak jos, dažnuose namuose pirmaisiais pavasario pranašais tampa svogūnų laiškai, mat svogūnų sodinukų kaina patraukli, o daug darbo jiems užauginti nereikia. „Populiarėjant sveikai mitybai ir natūralumui, daugelis atsigręžia į tai, kuo užsiimant matydavo savo tėvus, senelius. Todėl daržininkystė

Ant dviračio – ištisus metus. Kokių taisyklių negalima pamiršti žiemą?

Ant dviračio žiemą

Pastarųjų žiemų klimato pokyčiai keičia mūsų šalies dviratininkų elgesį: Lietuvoje dviratis tampa nebe sezonine, o ištisus metus naudojama transporto priemone. Ekspertai pataria, kaip dviračiu rūpintis žiemos laikotarpiu ir kokių taisyklių, esant dabartinėms oro sąlygoms, privalu laikytis sėdant ant šios transporto priemonės.   „Nors eismo dalyviai dažnai laikosi nuomonės, kad dviratis šaltuoju metu nėra tokia patogi transporto priemonė kaip automobilis, vis šiltesnės žiemos leidžia jį minti visus metus. Svarbu žinoti, kad žiemos sezonu reikia tinkamai jį paruošti ir kiekvieną kartą atidžiai

Kreditinei kortelei – 75-eri: kaip vienas išradimas pakeitė mūsų finansinius įpročius

Ar žinojote, kad vasario 8 d. švenčiame kreditinės kortelės gimtadienį? Šią dieną galime pažvelgti į šio išradimo istoriją ir tai, kaip jis pakeitė mūsų finansinį gyvenimą. Per daugiau nei 70 metų kreditinė kortelė tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Kaip ir kodėl – pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Pirmoji kreditinė kortelė atsirado 1950 metais, kai JAV finansinių paslaugų teikėjai „Diners Club“ išleido kortelę, skirtą restorano sąskaitoms apmokėti. Tai buvo nauja finansinė idėja, sugalvota vienos vakarienės metu, kai verslininkas Frankas

Taip pat skaitykite