Neteisėtu praturtėjimu kaltinami sutuoktiniai pravers teismo duris

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai baigė ikiteisminį tyrimą, kurį Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorai perdavė teismui.

Baudžiamojoje byloje sutuoktinių pora iš Pagėgių savivaldybės kaltinama neteisėtu praturtėjimu. Skaičiuojama, kad 40-metis K. K. ir 38 metų K. Ž. K. turėjo turto, kuriam įsigyti per kelerius metus panaudojo beveik 300 tūkst. eurų neteisėtų pajamų.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavo ir jį organizavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Dalia Mackevičienė. Tyrimą atliko Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai.

Tyrimas pradėtas 2021 metais

Ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto kaltinamųjų praturtėjimo buvo pradėtas 2021 m. kovo 26 d. Minėta pora teisėsaugos pareigūnai susidomėjo atlikdami tyrimą dėl K. K. giminaičio A. K. galimai padarytos nusikalstamos veikos. Byloje dėl A. K. nusikalstamo bankroto, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir turto iššvaistymo, kuri teismui buvo perduota 2022 m. kovą, buvo atliktas turto tyrimas, kurio metu buvo gauta duomenų dėl galimai K. K. ir K. Ž. K. turimų neteisėtų pajamų.

Remiantis tyrimo dėl neteisėto praturtėjimo duomenimis, K. K. iš galimai neteisėtų pajamų, per 2014-2016 metus savo sutuoktinės valdomai įmonei suteikė paskolų už daugiau nei 10 tūkst. eurų, dengė bendrovės skolas bei palūkanas. Per šį laikotarpį K. K. taip pat grąžino jam šeimos nario suteiktą daugiau nei 9,5 tūkst. eurų paskolą, pirko prekes ir paslaugas. Tyrimo metu taip pat surinkta informacijos, kad per minėtą laikotarpį sutuoktinių pora Pagėgių savivaldybėje pasistatė bei prabangiai įsirengė daugiau nei 250 kv. m ploto gyvenamąjį namą bei kitus statinius.

Iš kur tiek pinigų?

Atliekant tyrimą buvo įvertintos sutuoktinių teisėtos pajamos. Specialistų išvados leidžia pagrįstai manyti, jog jų nepakako minėtu laikotarpiu patirtoms išlaidoms pagrįsti. Įtariama, kad pora 2014 m. turėjo turto, kuriam įsigyti panaudojo daugiau nei 103 tūkst. eurų, 2015 m. – beveik 85 tūkst. eurų, o 2016 m. – apie 103 tūkst. eurų neteisėtų pajamų.

Abiems asmenims pareikšti kaltinimai pagal Baudžiamojo kodekso 189-1 straipsnio 1 dalį („Neteisėtas praturtėjimas“). Už šiame straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką gresia bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavusios ir valstybinį kaltinimą teisme palaikysiančios prokurorės nutarimu, abiejų sutuoktinių turtui taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams.

Tauragės apskrities VPK inf.

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite