Tikra lietuvybės puoselėtoja vadinama Stoniškių ir Šilgalių mokyklose dirbanti lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Jūratė Daugalienė. Vienu gražiu sumanymu ši pedagogė nustebino ir gausiai subūrė Šilgalių kaimo bendruomenę – Vasario 16-osios proga parke šalia mokyklos augančius medžius susirinkusieji papuošė simboliniais inkilėliais, nudažytais geltona, raudona ir žalia spalvomis. Šventės tikslas – pakviesti emigravusius „paukštelius“ į gimtinės inkilėlius – Tėvynės, namų, šeimos ir meilės simbolį.

Šįkart mokytoja Jūratė DAUGALIENĖ dalijasi savo mintimis apie emigraciją, kuri palietė ir jos šeimą.
Dažnai girdime klausimą, ar viską esame padarę, kad emigravę Lietuvos žmonės sugrįžtų į gimtinę, kad sugrįžę jaustųsi laukiami, reikalingi?
„Ar viską padarėme? – pakartojo klausimą Jūratė Daugalienė ir atsakė. – Nereikia kažką nuveikti, pats žmogus turi spręsti, ką jam daryti. Tai tas žmogus turi savęs paklausti, ar man reikia būti Lietuvoje, ar man reikia būti užsienyje. Nereikia jaunam bijoti to užsienio, nes ten jis semiasi tam tikros patirties. Manau, tas, kuris myli Lietuvą ir kuriam yra svarbu čia gyventi, jis bet kokiu atveju sugrįš ir parsineš patirties, kuria galės čia dalytis su kitais, kurią galės skleisti.
O ar čia būtina stengtis, verstis per galvą, kad jie sugrįžtų? Aš apie tai negalvoju.
Mano dukra Ieva yra užsienyje. Ji ten labai aktyviai gyvena: ir mokosi, ir dirba. Aš dėl to nesisieloju. Daug bendraujame, juk dabar yra įvairių būdų pasikalbėti. Aš jaučiu, kaip ji tobulėja, kaip keičiasi ir turtėja visomis prasmėmis. Turiu mintyse ne tai, kad pinigų užsidirba. Keičiasi jos požiūris, supratimas ir tai net aš galiu perimti ir skleisti čia savo mokiniams, kolegoms, vaikų tėvams ir visai bendruomenei. Atstumas netrukdo išgirsti, sužinoti, suprasti ir pritaikyti savo gyvenime.
Sakote, jie išvažiavo, savo vaikų nemoko lietuvių kalbos, vaikams parenka nelietuviškus vardus? Mums dėl to neturėtų sopėti širdies. Aš manau, kad žmogus, jeigu yra stiprus, jis bet kur ir bet kada bus su Lietuva. Ir jis bet kokiu atveju skleis lietuvybę, neš naudą Lietuvai.
Mano dukra Ieva Danijoje gyvena ypač aktyviai, yra labai užimta. Ji mokosi gimnazijoje, gaus gimnazijos baigimo dokumentą, lanko aukštesniąją muzikos mokyklą, savaitgaliais dirba ir dar vertėjauja, kai vietos komuna prašo pagalbos – vertėjauja dėl socialinės paramos, bendraujant su medikais, kai reikia lietuviams susikalbėti su danais“.

Stasė SKUTULIENĖ