Nepasiturintys gyventojai su socialinėmis kortelėmis patys spręs, kokius maisto produktus pirkti

Per lapkričio-gruodžio mėnesius apie 211 tūkst. nepasiturinčių šalies gyventojų sulauks paskutinių paramos maisto produktais ir higienos prekėmis dalijimų. Nuo 2024 m., gavę socialines korteles, jie patys spręs, kur ir kokius produktus bei prekes įsigyti. Nepasiturintys gyventojai, turintys teisę gauti paramą maistu, jau nuo gruodžio 1 d. galės teikti prašymus gauti socialinę kortelę.

„Nuo kitų metų vietoje ilgo galiojimo produktų ir higienos prekių dalijimo nepasiturintys gyventojai, gavę jiems skirtas socialines korteles, patys spręs, ką norėtų įsigyti jų pasirinktame prekybos tinkle. Gyventojai galės laisvai naudoti pinigus kortelėse ne tik rinkdamiesi jiems patinkančius produktus ar prekes, bet ir juos įsigyti sau patogiu laiku. Džiaugiuosi, kad bene pirmieji Europoje diegiame visos šalies mastu veiksiantį orų ir įgalinantį sprendimą. Nepasiturintiems gyventojams nebereikės stovėti eilėse ir laukti pagal grafikus dalijamų produktų“, – pabrėžia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Prie socialinių kortelių iniciatyvos norą jungtis išreiškė beveik visi Lietuvoje veikiantys prekybininkai, veikiantys tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygmenimis. Vėliausiai iki gruodžio 1 d. su visais prekybininkais, atitikusiais kvietimo bendradarbiauti reikalavimus, Europos socialinio fondo agentūra (ESFA) pasirašys bendradarbiavimo sutartis. Viliamasi, kad kiti, pavieniai tiekėjai, kurie šiuo metu neatitinka nustatytų jiems keliamų reikalavimų, galės prisijungti prie socialinių kortelių projekto bet kuriuo metu vėliau.

SVARBU: Nepasiturintys gyventojai teikti prašymus gauti kortelę gali bet kuriuo metu nuo 2023 m. gruodžio mėn. 1 d. iki 2024 m. spalio mėn. pabaigos.

Į socialines korteles per naująjį Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo finansinį periodą 2024-2027 m. kasmet planuojama pervesti iki 17 mln. eurų. Su paskutiniais šių metų lapkričio-gruodžio paramos maisto produktais ir higienos prekėmis dalijimais užbaigiamas dar 2014 m. pradėtas Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo finansinis periodas, per kurį kas antrą mėnesį parama ilgo galiojimo maisto produktais pasiekdavo vidutiniškai 170-200 tūkst. paramos gavėjų.

Perėjus prie naujos paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo tvarkos, projekto partneriams – savivaldybių administracijoms, seniūnijoms, „Maisto bankui“ ir Raudonojo Kryžiaus draugijai sumažės administracinė ir finansinė našta, nes nereikės žmogiškųjų resursų priimant produktus, juos sandėliuojant, rūšiuojant, sudarant paketus ir išdalinant nepasiturintiems žmonėms. Nereikės rūpintis produktų transportavimu savivaldybių viduje tarp seniūnijų, nuomotis sandėlių, ieškoti dalijimo punktų. Mažės aplinkos tarša, nes ilgo galiojimo produktų krepšeliai buvo iš anksto supakuojami į plastikinius maišelius ir paruošiami išsinešti.

Kaip veiks socialinė kortelė?

Naudojantis socialine kortele, bus galima įsigyti visus maisto produktus ir kitas būtinojo vartojimo prekes (pvz., asmens higienos, buities apyvokos daiktus, namų švaros prekes, kūdikių prekes, drabužius, avalynę ir kt.). Bus draudžiama įsigyti alkoholinius gėrimus, tabaką, loterijos bilietus. Taip pat nebus galima sumokėti už trečiųjų šalių teikiamas paslaugas.

Planuojama, kad pinigai į korteles bus pervedami 4 kartus per metus: kovo 15 d., birželio 15 d., rugsėjo 15 d. ir gruodžio 15 d. Naudotis nustatytais limitais kortelėse galima nuo jų gavimo momento iki ateinančių kalendorinių metų kovo 15 d. Lėšų iš kortelių nebus galima išsigryninti. Koks lėšų dydis bus nustatytas socialinėse kortelėse, priklausys nuo to, kiek asmenų pateiks prašymus jai gauti. Tikslios sumos bus nustatomos 2024 m. sausio mėnesio pradžioje.

Kas turi teisę gauti kortelę ir kaip ją gauti?

Teisę gauti socialinę kortelę turi asmenys, kurių vidutinės mėnesio pajamos vienam šeimos nariui šiuo metu neviršija 235,50 euro per mėnesį. Išimtis, kai vidutinė mėnesinė suma vienam šeimos nariui galės būti didesnė, nustatys savivaldybių administracijos.

Norint gauti kortelę, reikia užpildyti prašymo formą vietos savivaldybės administracijoje, vietos seniūnijoje arba vėliau Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje www.spis.lt (kai šis funkcionalumas pradės veikti). Prašymai gauti kortelę 2024 m. gali būti priimami nuo 2023 m. gruodžio 1 d.

Pildant prašymo formą, iš pateikto tiekėjų sąrašo reikia pasirinkti vieną prekybos tinklą ar parduotuvę, kuriame (kurioje) šeima ar kartu gyvenantys asmenys galės apsipirkti. Prekybos tinklas/ parduotuvė pasirenkamas (-a) vieneriems kalendoriniams metams. Prireikus prašymą kortelei gauti pildyti padės socialinis darbuotojas. Asmuo, priėmęs prašymą, informuos, kur tiksliai ir kada bus galima atsiimti kortelę. Pametus arba sugadinus išduotą kortelę, dėl naujos kortelės išdavimo reikia kreiptis į tą patį asmenį, kuris išdavė pirmąją kortelę.

Kiek kortelių gali turėti šeima (kartu gyvenantys asmenys)? Viena šeima gali turėti vieną socialinę kortelę, bet jei šeimoje yra daugiau pilnamečių asmenų, besimokančių ar studijuojančių kituose miestuose, jiems gali būti išduota atskira kortelė.

Paskutinį kartą dalinama parama išdavimo punktuose

Nepasiturintys šalies gyventojai per lapkričio-gruodžio mėnesius sulauks 12 skirtingų rūšių maisto produktų krepšelių, kuriuose bus konservuotų raudonųjų pupelių, plikytų ryžių, ekologiško cukraus, vištienos ir kiaulienos konservų, ekologiško rapsų aliejaus, makaronų, dviejų rūšių sausainių, saldinto sutirštinto pieno, konservuotų burokėlių obuolių sultyse, UAT pieno. Maisto krepšelį papildys ir trijų rūšių higienos prekės: muilas, skystas skalbiklis ir skalbimo milteliai.

Visi paramos paketai yra iš anksto supakuoti ir paruošti išsinešti, todėl asmeninių krepšelių žmonėms atsinešti nereikia. Paramos dalijimus organizuoja savivaldybių administracijos ir dvi nevyriausybinės organizacijos: „Maisto bankas“ ir Raudonojo Kryžiaus draugija. Dėl tikslaus dalijimo laiko gyventojai turėtų kreiptis į savo seniūniją arba šios informacijos ieškoti savo savivaldybės administracijos bei „Maisto banko“  interneto puslapiuose.

Socialinės apsaugos ir darbo min. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kelionė po brolių Grimų pasakų karalystę

Sparčiais žingsneliais į Vydūno viešąją biblioteką sausio 23 d. atstriksėjo Pagėgių lopšelio-darželio „Zuikučių“ grupės auklėtiniai su mokytoja Aurelija Preimoniene ir mokytojos padėjėjomis Daiva Aleškevičiūte bei Gabriele Stunguryte. Tądien čia vyko literatūrinė skaitymo skatinimo edukacija „Stebuklų šalies paslaptys: atrask brolių Grimų pasaulį!“, skirta vieno iš brolių Grimų, vokiečių pasakų rinkėjo ir tyrėjo, bibliotekininko, kalbininko Jakobo Grimo 240-osioms gimimo metinėms paminėti. Vaikučiai įdėmiai klausėsi pasakojimo apie brolius Grimus, sužinojo, kad jie buvo garsūs vokiečių kalbininkai ir tautosakininkai, kurie labai mėgo rinkti bei

Kviečia drauge kurti agrosektoriaus proveržį parodoje „Ką pasėsi… 2025“

Kovo 27–29 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyksiančioje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi… 2025“ susijungia naujausios technologijos, tradicijos ir šiuolaikiškas požiūris į žemės ūkį. Didžiausias Baltijos šalyse tokio pobūdžio renginys – puiki erdvė įmonėms ir organizacijoms pristatyti vystomą veiklą, inovacijas, užmegzti ir plėtoti bendradarbiavimo tinklą. Parodoje – ilgametės tradicijos ir atviras žvilgsnis į ateitį  Pasakodama apie VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centro (VSPC) jau 29-ąjį kartą organizuojamą tarptautinę parodą „Ką pasėsi… 2025“, direktorė Rita Petlickaitė

Draudikai praneša, kad daugėja išmaniųjų įrenginių nuostolių

Tobulėjant technologijoms ir augant išmaniųjų įrenginių skvarbai, ekspertai akcentuoja – didėja ir skaitmeninių įrenginių patiriama žala. Gyventojai naudoja vis brangesnius išmaniuosius įrenginius, kuriuos praradus ar netikėtai sugadinus vidutinė žala siekia apie 460 eurų, tai yra 17 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, bendra išmaniųjų įrenginių žalų suma 2024 m. perkopė 1,3 mln. eurų sumą. „Lietuvos draudimo“ klientų aptarnavimo centro vadovas Mantas Norkus pastebi, kad dažniausiai išmanieji įrenginiai nukenčia nuo vandens, drėgmės, karštų paviršių ir ugnies. Kartais pakenkia

Vairavo neblaivus

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone ir Pagėgių savivaldybėje. Sausio 23 d. rytą namuose Kentrių k., Pagėgių sav., rastas vyro, gim. 1955 m., kūnas be išorinių smurto požymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Sausio 24 d. naktį K. Kalinausko g., Šilutėje, sustabdytas automobilis ,,Audi“, kurį vairavo neblaivus (2,46 prom.) vyras, gim. 1983 m. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Sausio 22-os vėlų vakarą namuose Žemaičių Naumiestyje neblaivi (2,28 prom.) moteris, gim. 1999 m., grasino peiliu, blaiviam vyrui, gim. 1993 m.

Taip pat skaitykite