Nepasiturintys gyventojai su socialinėmis kortelėmis patys spręs, kokius maisto produktus pirkti

Per lapkričio-gruodžio mėnesius apie 211 tūkst. nepasiturinčių šalies gyventojų sulauks paskutinių paramos maisto produktais ir higienos prekėmis dalijimų. Nuo 2024 m., gavę socialines korteles, jie patys spręs, kur ir kokius produktus bei prekes įsigyti. Nepasiturintys gyventojai, turintys teisę gauti paramą maistu, jau nuo gruodžio 1 d. galės teikti prašymus gauti socialinę kortelę.

„Nuo kitų metų vietoje ilgo galiojimo produktų ir higienos prekių dalijimo nepasiturintys gyventojai, gavę jiems skirtas socialines korteles, patys spręs, ką norėtų įsigyti jų pasirinktame prekybos tinkle. Gyventojai galės laisvai naudoti pinigus kortelėse ne tik rinkdamiesi jiems patinkančius produktus ar prekes, bet ir juos įsigyti sau patogiu laiku. Džiaugiuosi, kad bene pirmieji Europoje diegiame visos šalies mastu veiksiantį orų ir įgalinantį sprendimą. Nepasiturintiems gyventojams nebereikės stovėti eilėse ir laukti pagal grafikus dalijamų produktų“, – pabrėžia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Prie socialinių kortelių iniciatyvos norą jungtis išreiškė beveik visi Lietuvoje veikiantys prekybininkai, veikiantys tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygmenimis. Vėliausiai iki gruodžio 1 d. su visais prekybininkais, atitikusiais kvietimo bendradarbiauti reikalavimus, Europos socialinio fondo agentūra (ESFA) pasirašys bendradarbiavimo sutartis. Viliamasi, kad kiti, pavieniai tiekėjai, kurie šiuo metu neatitinka nustatytų jiems keliamų reikalavimų, galės prisijungti prie socialinių kortelių projekto bet kuriuo metu vėliau.

SVARBU: Nepasiturintys gyventojai teikti prašymus gauti kortelę gali bet kuriuo metu nuo 2023 m. gruodžio mėn. 1 d. iki 2024 m. spalio mėn. pabaigos.

Į socialines korteles per naująjį Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo finansinį periodą 2024-2027 m. kasmet planuojama pervesti iki 17 mln. eurų. Su paskutiniais šių metų lapkričio-gruodžio paramos maisto produktais ir higienos prekėmis dalijimais užbaigiamas dar 2014 m. pradėtas Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo finansinis periodas, per kurį kas antrą mėnesį parama ilgo galiojimo maisto produktais pasiekdavo vidutiniškai 170-200 tūkst. paramos gavėjų.

Perėjus prie naujos paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo tvarkos, projekto partneriams – savivaldybių administracijoms, seniūnijoms, „Maisto bankui“ ir Raudonojo Kryžiaus draugijai sumažės administracinė ir finansinė našta, nes nereikės žmogiškųjų resursų priimant produktus, juos sandėliuojant, rūšiuojant, sudarant paketus ir išdalinant nepasiturintiems žmonėms. Nereikės rūpintis produktų transportavimu savivaldybių viduje tarp seniūnijų, nuomotis sandėlių, ieškoti dalijimo punktų. Mažės aplinkos tarša, nes ilgo galiojimo produktų krepšeliai buvo iš anksto supakuojami į plastikinius maišelius ir paruošiami išsinešti.

Kaip veiks socialinė kortelė?

Naudojantis socialine kortele, bus galima įsigyti visus maisto produktus ir kitas būtinojo vartojimo prekes (pvz., asmens higienos, buities apyvokos daiktus, namų švaros prekes, kūdikių prekes, drabužius, avalynę ir kt.). Bus draudžiama įsigyti alkoholinius gėrimus, tabaką, loterijos bilietus. Taip pat nebus galima sumokėti už trečiųjų šalių teikiamas paslaugas.

Planuojama, kad pinigai į korteles bus pervedami 4 kartus per metus: kovo 15 d., birželio 15 d., rugsėjo 15 d. ir gruodžio 15 d. Naudotis nustatytais limitais kortelėse galima nuo jų gavimo momento iki ateinančių kalendorinių metų kovo 15 d. Lėšų iš kortelių nebus galima išsigryninti. Koks lėšų dydis bus nustatytas socialinėse kortelėse, priklausys nuo to, kiek asmenų pateiks prašymus jai gauti. Tikslios sumos bus nustatomos 2024 m. sausio mėnesio pradžioje.

Kas turi teisę gauti kortelę ir kaip ją gauti?

Teisę gauti socialinę kortelę turi asmenys, kurių vidutinės mėnesio pajamos vienam šeimos nariui šiuo metu neviršija 235,50 euro per mėnesį. Išimtis, kai vidutinė mėnesinė suma vienam šeimos nariui galės būti didesnė, nustatys savivaldybių administracijos.

Norint gauti kortelę, reikia užpildyti prašymo formą vietos savivaldybės administracijoje, vietos seniūnijoje arba vėliau Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje www.spis.lt (kai šis funkcionalumas pradės veikti). Prašymai gauti kortelę 2024 m. gali būti priimami nuo 2023 m. gruodžio 1 d.

Pildant prašymo formą, iš pateikto tiekėjų sąrašo reikia pasirinkti vieną prekybos tinklą ar parduotuvę, kuriame (kurioje) šeima ar kartu gyvenantys asmenys galės apsipirkti. Prekybos tinklas/ parduotuvė pasirenkamas (-a) vieneriems kalendoriniams metams. Prireikus prašymą kortelei gauti pildyti padės socialinis darbuotojas. Asmuo, priėmęs prašymą, informuos, kur tiksliai ir kada bus galima atsiimti kortelę. Pametus arba sugadinus išduotą kortelę, dėl naujos kortelės išdavimo reikia kreiptis į tą patį asmenį, kuris išdavė pirmąją kortelę.

Kiek kortelių gali turėti šeima (kartu gyvenantys asmenys)? Viena šeima gali turėti vieną socialinę kortelę, bet jei šeimoje yra daugiau pilnamečių asmenų, besimokančių ar studijuojančių kituose miestuose, jiems gali būti išduota atskira kortelė.

Paskutinį kartą dalinama parama išdavimo punktuose

Nepasiturintys šalies gyventojai per lapkričio-gruodžio mėnesius sulauks 12 skirtingų rūšių maisto produktų krepšelių, kuriuose bus konservuotų raudonųjų pupelių, plikytų ryžių, ekologiško cukraus, vištienos ir kiaulienos konservų, ekologiško rapsų aliejaus, makaronų, dviejų rūšių sausainių, saldinto sutirštinto pieno, konservuotų burokėlių obuolių sultyse, UAT pieno. Maisto krepšelį papildys ir trijų rūšių higienos prekės: muilas, skystas skalbiklis ir skalbimo milteliai.

Visi paramos paketai yra iš anksto supakuoti ir paruošti išsinešti, todėl asmeninių krepšelių žmonėms atsinešti nereikia. Paramos dalijimus organizuoja savivaldybių administracijos ir dvi nevyriausybinės organizacijos: „Maisto bankas“ ir Raudonojo Kryžiaus draugija. Dėl tikslaus dalijimo laiko gyventojai turėtų kreiptis į savo seniūniją arba šios informacijos ieškoti savo savivaldybės administracijos bei „Maisto banko“  interneto puslapiuose.

Socialinės apsaugos ir darbo min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Ką būtina žinoti lietuviams prieš planuojant vasaros keliones po Europą?

į keliones

Į kelionę automobiliu vasarą išsiruošę vairuotojai paprastai domisi lankytinų šalių greičio ribojimais, kelių mokesčiais ar stovėjimo vietų kainomis, tačiau retas susimąsto apie skirtingą vairavimo etiketą… Skirtingų šalių vairuotojai dažnai vadovaujasi nerašytomis taisyklėmis, kurios naudojamos perspėti apie pavojų, padėkoti, atsiprašyti ar pareikšti pirmumą kelyje. Nors dauguma šių taisyklių gali atrodyti universalios, jų reikšmė skirtingose šalyse – nevienoda. IT duomenų bendrovės „carVertical“ atliktas tyrimas atskleidė, jog 47 proc. vairuotojų mano, kad vietinės vairavimo kultūros nesupratimas gali sukelti pavojingų situacijų kelyje, o dar

Svajojate apie lauko virtuvę? Interjero dizainerė pataria, nuo ko pradėti

lauko virtuvė

Lauko virtuvė vis dažniau tampa natūralia namų tąsa – joje ne tik gaminama ir valgoma, bet ir leidžiamas laikas su artimaisiais. Tokiai erdvei sukurti nebūtinos didelės investicijos ar sudėtingi remonto darbai. Tinkamai išnaudojus turimą lauko erdvę ir pasirinkus praktiškus sprendimus, lauko virtuvę galima įsirengti tiek erdviame kieme, tik mažesnėje terasoje. Interjero dizainerė pataria, nuo ko pradėti ją planuoti ir į ką atkreipti dėmesį, kad gaminti lauke būtų patogu net ir nedidėlėje erdvėje, rašoma IKEA pranešime žiniasklaidai. „Lauko virtuvė nebūtinai turi

Manote, kad viršiję greitį laimite daug laiko? Klystate − tai mitas

greitis

Vasara daugeliui vairuotojų reiškia daugiau ir ilgesnių kelionių automobiliu – keliaujama po Lietuvą, vykstama ilsėtis, lankomi gamtos objektai, renginiai. Visgi vasaros metas daliai vairuotojų užaugina sparnus, nes daugiau nei trečdalis jų pripažįsta, kad šiltuoju metų sezonu yra linkę viršyti leistiną greitį. Dažnai manoma, kad važiuodami greičiau laimime laiko, tačiau pasirodo – tai tik iliuzija. Draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ inicijuotas tyrimas atskleidė, kad 35 proc. vairuojančių šalies gyventojų šiltuoju metų sezonu dažnai viršija greitį. Ketvirtadalis apklaustų vairuotojų (23 proc.) nurodo dažnai

Liepą Šilutės rajone – 32 naujagimiai ir 44 santuokos

Šilutės r. savivaldybė paskelbė, jog per septynis šių metų mėnesius savivaldybėje užregistruota 143 naujagimiai, 359 mirtys, 122 santuokos ir 89 ištuokos. Liepą šiuos skaičius padidino 32 naujagimiai: 22 berniukai ir 10 mergaičių, 8 naujagimių sulaukta Šilutėje, 17 – kaimiškose seniūnijose, 7 – užsienyje. Populiarūs vardai buvo Herkus, Jonas, reti – Nikodemas, Demjanas, Leila. Liepą mirė 46 rajono gyventojai, tai mažiausias mirčių skaičius iš visų šių metų mėnesių. Mirė 24 vyrai, 22 moterys, 19 buvo Šilutės miesto gyventojai, 26 – kaimiškųjų

Taip pat skaitykite