Pasibaigus žąsų migracijos sezonui, pasibaigė ir mūsų vykdyti žąsų stebėjimai. Jau vietinės žąsys vedžiojasi ūgtelėjusius jauniklius, o mes, kruopščiai išanalizavę stebėjimų duomenis, norėtume pristatyti praėjusio monitoringo rezultatus. Projekto LIFE LWfG Climate vykdyto monitoringo rezultatai atskleidžia, kaip migruojančioms žąsims Lietuvoje sekėsi atsipūsti prieš tęsiant kelionę į šiaurę.

Šiemet migruojančių žąsų (visų rūšių) buvo stebėta panašiai, kiek ir pernai – apie 700 tūkstančių. Tačiau kiekvienais metais Lietuvoje, Nemuno deltos teritorijoje apsistojančių žąsų palaipsniui mažėja. Mūsų stebėjimų tikslinė rūšis yra mažosios žąsys, jų šį pavasarį Nemuno deltoje pavyko aptikti tik du individus. Deja, bet LOD stebėtojams nepavyko pamatyti pagrindinio migruojančių mažųjų žąsų būrio, kuris balandžio 9 d. Nemuno deltoje išbuvo nutūpęs dvi valandas. Žąsys Nemuno deltą praskrido labai greitai. Siųstuvų signalų duomenimis, jos nutūpė Lietuvos teritorijoje balandžio 9 d. 8:30, o 10:30 jau skrido link perėjimo vietų.

Tai, kad Nemuno delta žąsims tampa vis mažiau patraukli, gali būti nulemta kompleksinių priežasčių, tarp jų – tinkamų buveinių nykimo bei trikdymo, tiek dėl žmogiškosios veiklos, tiek dėl gamtinių veiksnių. Nemuno deltoje yra stebima išaugusi jūrinių erelių populiacija bei jos elgsena, trikdanti žąsis: dažnai būriai žąsų yra išbaidomi erelių kas 10-15 minučių. Dėl nuolatinio trikdymo žąsys gali būti ėmusios vengti Nemuno deltos ir ieškoti ramesnių poilsio vietų.

Ornitologų draugijos inf.

Vyksta baltųjų gandrų apskaita, prisidėti gali kiekvienas

Šiuo metu vyksta 8-toji tarptautinė baltųjų gandrų apskaita. Apskaitos tikslas – atnaujinti duomenis apie baltųjų gandrų pasaulinės populiacijos gausumą, jos būklę, nustatyti kylančias grėsmes ir numatyti rūšies apsaugos gaires.

Baltųjų gandrų apskaitą šiais metais vykdo Gamtos tyrimų centras, bendradarbiaujant su seniausia bei didžiausia Vokietijos aplinkosaugos asociacija NABU ir Lietuvos ornitologų draugija. Prie apskaitos kviečiamos prisijungti ir saugomų teritorijų direkcijos. Prie šios tarptautinės iniciatyvos gali jungtis ir paukščių mylėtojai, kad padėtų surinkti patikimus duomenis apie baltųjų gandrų populiacijos būklę ir pokyčius.

Baltųjų gandrų apskaita atliekama iki liepos 20 d. Informaciją, kaip dalyvauti apskaitoje, galima rasti Lietuvos ornitologų draugijos svetainėje.

Baltasis gandras – agrarinio kraštovaizdžio paukštis, įsikuriantis žmogaus kaimynystėje. Klimato kaitos įtakoje keičiasi baltųjų gandrų perėjimo, mitybinės, žiemojimo buveinės, ko pasėkoje šiems paukščiams kyla įvairios grėsmės, todėl šios rūšies tyrimai kintančioje aplinkoje yra labai svarbūs.

2023 m. baltąjį gandrą (Ciconia ciconia) paskelbus „Metų paukščiu“, buvo atliekama inventorizacija visos šalies mastu. 2024 m. papildomuose plotuose atlikus baltųjų gandrų apskaitą pagal tarptautinę metodiką, galima būtų pateikti patikimus rezultatus apie Lietuvoje perinčią baltųjų gandrų populiaciją. 2010 m. ir 2023-2024 m. apskaitų rezultatų palyginimas leistų daryti išvadas apie baltųjų gandrų populiacijos būklę ir pokyčius visoje Lietuvoje.

Kilus klausimams dėl baltųjų gandrų lizdų inventorizacijos kviečiame kreiptis į Lietuvos ornitologų draugijos sekretoriatą: lod@birdlife.lt arba šią apskaitą koordinuojančią Gamtos tyrimų centro Paukščių ekologijos laboratorijos vyresniąją mokslo darbuotoją dr. Daivą Vaitkuvienę: daiva.vaitkuviene@gamtc.lt

Valstybinės saugomų teritorijų direkcijos informacija