Šiemet spalio 17 dieną pasauliniu mastu yra minimas Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) Nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo konvencijos dvidešimtmetis. Prisimindama dieną, kuomet prieš 20 metų Paryžiuje Konvenciją priėmė organizacijos Generalinė konferencija, UNESCO pakvietė visas suinteresuotas šalis populiarinti savo globojamas nematerialaus kultūros paveldo vertybes ir tradicijas.

Konvencija buvo priimta atsižvelgiant į tai, kad skirtingai nuo nekilnojamojo ir kilnojamojo paveldo, tuo metu nematerialiojo kultūros paveldo išsaugojimui nebuvo skirtas joks daugiašalis dokumentas, net kilus grėsmei, kad globalizacija ir netolerancija skatins nematerialiojo kultūros paveldo nykimą. Vietos bendruomenės, grupės ir pavieniai asmenys buvo pripažinti pagrindiniais veikėjais, palaikančiais kultūrų įvairovę ir skatinančiais žmonių kūrybingumą per savo puoselėjamą nematerialųjį kultūros paveldą – žodines tradicijas, atlikimo menus, apeigas ir šventinius renginius, tradicinius amatus ir su gamta susijusias žinias bei praktikas.

Lietuva prie Nematerialaus kultūros paveldo konvencijos prisijungė 2004 metais ir nuo to laiko trys šalyje puoselėjamos vertybės – dainų ir šokių švenčių tradicija Baltijos valstybėse, sutartinės ir kryždirbystė bei jos simbolika Lietuvoje – buvo įtrauktos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Šių metų gruodžio 4-9 dienomis Botsvanoje vyksiančioje Nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo tarpvyriausybinio komiteto sesijoje bus sprendžiama, ar į tą patį sąrašą bus įrašyta ketvirtoji Lietuvos vertybė  – šiaudinių sodų tradicija.

Remiantis Konvencijos nuostatomis Lietuvoje buvo įkurtas Nacionalinis nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas, į kurį iškilmingai įrašytos 55 nematerialaus kultūros paveldo vertybės. Nacionalinį sąvadą papildo po truputį kuriami vietinio lygmens savivaldybių nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadai. Šiais metais savivaldybėms, mokslo įstaigoms, bibliotekoms ir kultūros centrams išsiuntusi žinią apie atmintiną datą Kultūros ministerija sulaukė atsako apie organizuojamus tradicijų puoselėjimo renginius. Klaipėdos miesto chorinė bendrija „Aukuras“, Klaipėdos miesto savivaldybė, Lietuvos nacionalinis kultūros centras ir Lietuvos chorų sąjunga surengė Lietuvos vakarų krašto dainų šventę Klaipėdoje, Alytaus kraštotyros muziejus organizavo edukacinę programą „Šiaudiniai sodai“, projektą „Nuo Jotvos iki Dzūkijos: tęstinumo ženklai“, įvairius renginius ir parodą, Kauno kultūros centro sutartinių giedotojų grupė „Sasutalas“ pristatė sutartines įvairiuose renginiuose, o pats centras organizavo tarpdisciplininį projektą „Skambantys raštai“, Kauno miesto muziejus organizavo „Sutartinių vakarėlį“ ir sutartinėms skirtą „Šeimadienį muziejuje“, Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešoji biblioteka vykdė projektą „Atviros kūrybinės dirbtuvės „Etnosodas“ IV“, sutartinių giedotojos pasirodė Kauno menininkų namų renginiuose, Šiauliuose įvyko IX tarptautinis folkloro konkursas-festivalis „Saulės žiedas“ ir kitos folkloro šventės, renginiai bei susitikimai, Telšių kultūros centras organizavo vaikų dainų šventę „Jei būsi tu – būsiu aš“, Lazdijų rajono savivaldybėje organizuotas respublikinis liaudiško smuikavimo konkursas „Griežkit, Skripkos“ bei kultūros paveldo ir folkloro šventė „Mes esam dzūkai“, Kintų Vydūno kultūros centras organizavo ,,Šiaudinių skulptūrų plenerą”, Žemaičių krašto etnokultūros centras Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios klebonijos sodelyje organizavo „Sekminių šventę“, Naujosios Vilnios kultūros centras organizavo Konvencijai paminėti skirtą tautodailės parodą „Mintys ir nuotaikos paverstos spalvomis“, respublikinį tradicinių šokių festivalį „Prie Vilnelės“ ir tautų kultūrų mozaiką dainų varžytuvėse „Vienas vardas – Lietuva“, Jurbarko rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje organizuotos parodos, edukacijos ir įrengti stendai, Zapyškio bažnyčioje veikė Ričardo Grekavičiaus kryždirbystės paroda, Panevėžio kraštotyros muziejaus organizavo parodą „Juostų pynimo tradicija: žmonės ir spalvos“, seminarą „Tautinis kostiumas vakar ir šiandien“, parodas ir edukacines programas bei ekskursijas, o Raseinių rajono savivaldybės administracijos Komunikacijos, kultūros ir turizmo skyrius baigia paruošti Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvado nuostatus.

Siekdama vieno iš pagrindinių Konvencijos tikslų – stiprinti bendruomenių, grupių ir asmenų nematerialaus kultūros paveldo tarpusavio pripažinimą – Kultūros ministerija paviešino ataskaitos dėl Konvencijos įgyvendinimo Lietuvoje 2018-2021 metais, pateiktos UNESCO organizacijai, vertimą į lietuvių kalbą. Kultūros ministerija tikisi, kad visi tie, kuriems rūpi šalies tradicijos ir krašto kultūra, galės be kalbos barjerų susipažinti su išsamia nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo Lietuvoje apžvalga ir susipažinti su kitų vietos bendruomenių, grupių ir asmenų paveldo aktualijomis.

Kultūros min. inf.