Nekilnojamojo turto rinka apmirusi

Spalio mėnesį nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinka buvo kiek aktyvesnė nei rugsėjį. Vis dėlto bendros metinės tendencijos išlieka tokios pačios – nuo praėjusių metų rezultato atsiliekama 14 proc. Apie tai skelbia įregistruotus NT sandorius analizuojantis Registrų centras.

„Pastarąjį mėnesį bendras įregistruotų NT sandorių skaičius, nors ir šiek tiek padidėjo, palyginti su rugsėju, tačiau ir vėl nesiekė 10 tūkstančių. Bendra butų ir žemės sklypų ir gyvenamųjų namų pardavimų tendencijos nesikeičia. Atsilikimas nuo praėjusių metų siekia 14 procentų”, – sako Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.

Per dešimt šių metų mėnesių visoje Lietuvoje įregistruota 94,5 tūkst. NT objektų pirkimo-pardavimo sandorių. Tai 14 proc. mažiau nei praėjusių metų sausio-spalio mėnesiais, kai buvo įregistruota 109,9 tūkst. NT objektų pardavimų. Vien tik per spalį įregistruota 9,8 tūkst. parduotų NT objektų arba 11,8 proc. mažiau nei pernai spalį (11,2 tūkst.), bet 5,8 proc. daugiau nei šių metų rugsėjį (9,3 tūkst.).

Šiemet visoje šalyje įregistruota 25,6 tūkst. parduotų butų – 12,1 proc. mažiau nei prieš metus.

Mažiau beperka ir Vilniuje

Vilniuje šiemet butų nupirkta 10,7 proc. mažiau nei prieš metus, Kaune – 5,6 proc. mažiau, Klaipėdoje – 8,2 proc. mažiau).

Per dešimt šių metų mėnesių Lietuvoje taip pat įregistruota per 9 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų. Tai net 20,1 proc. mažiau nei tokiu pat laikotarpiu pernai (11,3 tūkst. parduotų namų). Šių metų spalį parduoti 992 namai arba 15,3 proc. mažiau nei pernai spalį, bet 2,9 proc. daugiau nei šių metų rugsėjį.

Šiais metais visoje šalyje taip pat įregistruota 45,2 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų – 14,6 proc. mažiau nei 2022 m. sausį-spalį.

Tirdamas Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos aktyvumą, Registrų centras apibendrina nekilnojamojo turto sandorių duomenis, kuriems priskiriamas pirkimas iš fizinių ar juridinių asmenų, varžytynėse, lizingu ar išsimokėtinai ir kt., nepriskiriami valstybinės žemės pirkimo sandoriai.

Pagal Registrų centro inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Rastas sužalotas vyras

policija

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Lapkričio 12 d. per pietus prie namo Gluosnių g., Šilutėje, rastas vyras, gim. 1993 m., su sužalojimais. Jis pristatytas į gydymo įstaigą detalesnei apžiūrai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Lapkričio 12 d. į Tauragės apskr. VPK kreipėsi vyras, gim. 1949 m., kuris pareiškė, kad lapkričio 11 d. popietę  Šyškų k. (matyt, turima galvoje Šyšos kaimas? – red. pastaba), Šilutės sen., savo gyvenamojo namo palėpėje tvarkydamas patalpas rado paketą su 16 vnt. trotilo paketų. Į

Jaunesni gyventojai būste pasigenda erdvės, vyresniems rūpi būsto energinis efektyvumas

Laura

Kas penktas Lietuvos gyventojas (21 proc.) yra nepatenkintas savo būsto dydžiu, rodo „Luminor“ banko užsakymu atlikta apklausa. Dar 14 proc. apklaustųjų netenkina prasta būsto būklė ar remonto poreikis, 13 proc. – nepakankamas energinis efektyvumas, o 10 proc. – per didelės komunalinių paslaugų ir būsto priežiūros išlaidos. Kada šie trūkumai tampa paskata ieškoti naujų namų ir ką reikėtų įvertinti prieš nusprendžiant keisti būstą, pasakoja „Luminor“ banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė. Jaunesniems gyventojams erdvės trūksta dažniau Apklausos duomenimis, per mažas gyvenamasis

Striukės – ir už 100, ir už 1000: ekspertė paaiškino pagrindinius skirtumus

Juodos, mėlynos, žalios ir violetinės, pūkinės ir sintetinio pluošto, nuo lietaus, vėjo ar sniego – striukių rūšių, dydžių ir stilių yra visokių. Skiriasi ir jų kainos: kol vienas galima įsigyti vos už 100 eurų, kitos gali atsieiti 500 eurų ar net daugiau. Anot „Sportland“ pranešimo žiniasklaidai, kainų skirtumai parodo ir tam tikrus skirtumus tarp rūbų. Vis dėlto, sprendimą įsigyti artėjančiai žiemai tinkamiausią striukę lemia ne kaina. Šiemet, kaip ir pastaruosius keletą metų, dominuoja juodos, mėlynos, pilkos, chaki spalvų striukės. Šį

Lietuvoje daugėja sergančių cukriniu diabetu. Antro tipo cukrinis diabetas vis dažniau nustatomas jaunesniems

cukrus

Minint Pasaulinę diabeto dieną, Higienos institutas atkreipia dėmesį į cukrinio diabeto (CD) tendencijas Lietuvoje: 2021–2025 m. sergančiųjų šia liga pagausėjo 16,4 proc., taip pat daugėja antro tipo CD atvejų tarp 18–44 m. gyventojų.  Higienos instituto duomenimis, 2025 m. Lietuvoje cukriniu diabetu sirgo 174 240 asmenų – 24 513 daugiau nei 2021 m. Daugumą sergančiųjų sudarė antrojo tipo CD – 2025 m. jis buvo registruotas 166 847 asmenims, o pirmo tipo CD sirgo 9 630 gyventojų. Pirmo tipo diabetas išsivysto, kai

Taip pat skaitykite