Negalios reformos įgyvendinimas: kaip palengvinti informacijos prieinamumą neįgaliesiems?
Šiemet Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pradėjo praktinių mokymų ciklą „Kaip parengti kiekvienam prieinamą informaciją?“. Lapkričio 7 dieną toks renginys vyko Klaipėdos miesto savivaldybėje.
Pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie įtraukią komunikaciją. Apie tai, kad kiekvienas lietuvis, senjoras ar asmuo su negalia turi teisę lygiavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime. Kad tai būtų įgyvendinta, svarbu dalintis ne tik teorinėmis žiniomis, bet ir surasti būdų, kaip lengvai prieinama informacija galėtų pasiekti kuo daugiau Lietuvos žmonių.
Dar ne visiems aišku, kaip atskirti tokias svarbias sąvokas kaip „lengvai suprantama kalba“ ar „prieinamas bendravimo būdas“. Todėl tampa ypač svarbu socialinėje srityje dirbančius žmones šviesti, kaip visoms socialinėms grupėms suteikti informaciją suprantamu būdu.
Kokie pokyčiai laukia teikiant informaciją ir didinant jos prieinamumą žmonėms su negalia?
Esminis dalykas, reikalaujantis pokyčių negalios reformos įgyvendinime, yra tai, kad kol kas nebuvo vieningos ir visiems suprantamos sistemos, kuri leistų visoms socialinėms grupėms, ypač žmonėms su negalia, lengvai pasiekti jiems reikalingą informaciją interneto svetainėse, atsakinėjant į gyventojų užklausas, rašant atsakymus institucijoms, rengiant skirtingo turinio dokumentus.
Nuo 2024-ųjų metų sausio 1 d. įsigaliosiančioje negalios reformoje bus užtikrintas žmonių su negalia diskriminacijos mažinimas. Jis bus įgyvendinamas teisių ir informacijos prieinamumo principais.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tikslinės pagalbos grupės patarėja Renata Šarkanė aiškina, ką naujasis įstatymas reglamentuoja. Valstybės, savivaldybių institucijos ir įstaigos asmeniui su negalia viešą informaciją turės teikti nemokamai bent vienu pasirinktu bendravimo būdu: intelekto negalią turintiems lengvai suprantama kalba ir iliustracijomis, regos negalią turintiems Brailio raštu, skaitmeniniu prieinamumu, klausos negalią turintiems gestų kalba, titrais ir kitais asmeniui prieinamais bendravimo būdais.
Informacijos prieinamumas negalios kontekste
Valstybės institucijoms, šalies savivaldybėms ir jų įstaigoms taip pat labai svarbu įsivertinti, kiek resursų jos gali skirti negalios reformos įgyvendinimui. Neįgaliųjų reikalų departamento atstovė Lina Gulbinė sako, kad ne kiekviena įstaiga galės sau leisti įgyvendinti tokius pokyčius. „Gali būti, kad informacija, kurią prašys pritaikyti asmuo, bus labai didelės apimties ir tai pareikalaus nepaprastai daug įmonės resursų“.
Svarbu atsižvelgti ir į laiko trukmę. Kol informacija bus pritaikyta lengvai suprantama kalba, ji gali tapti ir nebeaktuali, be to, vertimas į gestų kalbą, Brailio raštą ar į kitus prieinamus bendravimo būdus užima daug laiko. Kad įmonės galėtų įsivertinti savo resursus ir galimybes pritaikyti informaciją visiems suprantamu būdu, buvo sukurta neproporcingos naštos skaičiuoklė. Jos pagalba bus galima apskaičiuoti, kokią realią naudą iš tokios informacijos pritaikymo gaus asmenys su negalia.
Lengvai suprantama kalba. Kas tai?
Naujame asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme yra įtvirtintos naujos sąvokos – „prieinamas bendravimo būdas“ ir „lengvai suprantama kalba“. Tai į kiekvienos socialinės grupės poreikius atliepiantis informacijos suteikimas jai suprantamiausiu būdu.
Kiekvieną tekstą ir iliustraciją, kad ir kokio sudėtingumo ji būtų, įmanoma pritaikyti suprasti senjorams ar negalią turintiems asmenims – tam į pagalbą pasitelkiami rašytojai, tekstų tikrintojai, dizaineriai ir kiti specialistai.
2022 metais atliktos apklausos duomenimis, daugiau nei 50 proc. dalyvių atsakė, kad informacija viešojo sektoriaus interneto puslapiuose kelia iššūkių. Todėl informacijos pateikimas lengvai suprantama kalba yra labai svarbus norint išvengti įvairių nesusipratimų ir problemų. Ypač žmonėms su specialiaisiais poreikiais. Net daugiau nei 400 tūkst. žmonių Lietuvoje yra reikalingas prieinamas bendravimo būdas, todėl valstybės institucijos, šalies savivaldybės bei kitos įstaigos turi užtikrinti šį prieinamumą.
Praktiniai mokymai viešojo sektoriaus darbuotojams. Kaip prieiti prie kiekvienos socialinės grupės?
Klaipėdoje įvykusioje konferencijoje dalyvavo 12 šalia esančių savivaldybių (Rietavo, Palangos, Neringos miesto, Plungės, Skuodo, Kretingos, Šilutės, Šilalės, Tauragės, Jurbarko, Klaipėdos r.), viešojo sektoriaus darbuotojai. Jie pasisėmė ir teorinių žinių apie naujos negalios reformos įgyvendinimą, ir galėjo praktiškai išbandyti visiems suprantamos informacijos pritaikymą.
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos pirmininko pavaduotojas Vilmantas Balčikonis ir Lietuvių gestų kalbos vertimo centro metodinio skyriaus vedėja Lina Juozaitienė pasidalijo žiniomis, kaip svarbu informaciją pritaikyti ne tik konkrečią negalią turintiems asmenims, bet ir žmonėms, susiduriantiems turinčių kitokių sveikatos problemos (trumparegystė/toliaregystė, katarakta, glaukoma, daltonizmas ir pan.).
Lektorius V. Balčikonis pabrėžė, kad rengiant lengvai suprantamos kalbos tekstus labai svarbu atsižvelgti į teksto spalvą, dydį, šriftą, lygiuotę ir kt. Todėl valstybės institucijų, šalies savivaldybių bei jų įstaigų darbuotojams yra svarbu dalyvauti mokymuose, kurie padėtų parengti kuo suprantamesnę informaciją tam skirtiems asmenims.
Šių metų gegužę Neįgaliųjų reikalų departamente pradėjo veikti konsultacijų centras, į kurį gali kreiptis visi turintys klausimų informacijos prieinamumo tema: KC@ndt.lt .
pr2023/199