Gegužės 8 d. popietę parduotuvėje Žemaičių Naumiesčio g., Šilutėje, neblaivus (3,09 prom.) vyras, gim. 1998 m., sukėlė fizinį skausmą moteriai, gim. 1955 m., ir bandė iš parduotuvės pavogti prekių. Kitas neblaivus (1,92 prom.) vyras, gim. 1982 m., tuo pat metu bandė iš kasos pagriebti pinigų. Vyrai sulaikyti. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Gegužės 2 d. sukčiavimo būdu iš 51-erių metų moters, gyv. Šilutės r., banko sąskaitos buvo atliktas pavedimas į kitą banko sąskaitą. Moteris prarado 2400 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Finansiniai sukčiai pirmąjį metų ketvirtį  išviliojo 4 mln. eurų

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro parengta 2025 m. I ketvirčio sukčiavimo atvejų analizė rodo, kad pagrindinės finansinio sukčiavimo tendencijos nesikeičia. Sausio-kovo mėnesiais sukčiai siekė išvilioti 9,5 mln. Eur., tačiau šių tikslų jiems pasiekti nepavyko. 

Finansų įstaigos sustabdė daugiau kaip pusę įtartinų mokėjimų, kurių vertė siekė 5,2 mln. Eur., taip pat sugrąžinta 290 tūkst. Eur. Bendra užkardyta suma siekia 5,5 mln. Eur.

Daugiausia atvejų sudarė suklastotų SMS žinučių ir el. laiškų siuntimas (angl. phishing) – beveik pusė visų sukčiavimo incidentų. Tuo tarpu pavojingiausiu sukčiavimo būdu gyventojams išliko telefoninis sukčiavimas, kuriam būdinga didžiausia vidutinė vieno atvejo žala – apie 6 500 eurų.

Pirmąjį šių metų ketvirtį, išanalizavus 12 finansų įstaigų centrui pateiktus duomenis, buvo užfiksuota beveik 3,5 tūkst. sukčiavimo atvejų. Gyventojų ir įmonių patirti nuostoliai siekė 4 mln. eurų – tai sudaro 21,5 proc. visos per 2024 metus sukčiams pervestos sumos.

„Telefoninio ir investicinio sukčiavimo atvejai kasmet gyventojams sukelia didelių finansinių nuostolių – dažnai siekiančių tūkstančius eurų, o pavieniais atvejais žala gali būti dar didesnė. Skatiname gyventojus išlikti budrius, nepasiduoti spaudimui netikėto skambučio metu ir neapsigauti viliojančiais investiciniais pasiūlymais. Sukčiai dažnai apsimeta oficialiomis institucijomis ar žinomomis įmonėmis, siunčia įtikinamas žinutes, kuria skubos įspūdį ir vilioja investicinėmis galimybėmis. Todėl svarbu neskubėti, neatskleisti asmeninės informacijos ar prisijungimo duomenų, kritiškai vertinti netikėtus pasiūlymus ir apie įtartinus atvejus nedelsiant pranešti atsakingoms institucijoms“, – pabrėžia Centro vadovė Eglė Lukošienė.

Vertinant pagal konkrečiai tipologijai priskiriamų sukčiavimo atvejų skaičių, pusę užfiksuotų atvejų sudarė sukčiavimas siunčiant suklastotas SMS ir el. laiškus (angl. phishing) – daugiau kaip 1500 atvejų. Gyventojai buvo itin aktyviai atakuojami suklastotomis žinutėmis, siekiant išvilioti jų asmeninius duomenis ir pinigus. Išviliota daugiau kaip 550 tūkst. Eur, o vidutinė vieno atvejo žala siekė 346 Eur.

Sukčiai pelnosi ir iš juridinių asmenų

Centro vadovė E. Lukošienė atkreipia dėmesį, kad sukčiavimo atvejų tarp juridinių asmenų fiksuojama gerokai mažiau nei tarp gyventojų. Užtat įmonėms padaroma finansinė žala dažnai būna gerokai didesnė. Juridinių asmenų atžvilgiu dažniausiai taikomos susirašinėjimo el. paštu perėmimo ir „netikro įmonės vadovo“ schemos. Sausio–kovo mėn. užfiksuota 15 tokių atvejų, o šalies įmonės neteko apie ketvirtį milijono Eur.

„Sukčių veikimo būdai įmonėse taip pat nesikeičia. Tarp jų – elektroninio pašto perėmimas, kai užvaldomas organizacijos susirašinėjimas, ir galiausiai įmonės lėšos pervedamos į sukčių sąskaitą. Nors šios schemos gerai žinomos, įmonių patiriama žala vis dar išlieka didelė“, – pabrėžė E. Lukošienė.

Centras atkreipia dėmesį, kad kilus bent menkiausiam įtarimui, apie įtartinas nuorodas, el. laiškus ar SMS žinutes galima pranešti Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui el. paštu cert@nksc.lt, kreiptis į policiją trumpuoju telefonu 112 arba perduoti informaciją „Virtualiam patruliui“ socialiniame tinkle „Facebook“, taip pat el. paštu virtualus.patrulis@policija.lt.