Ne visiems maisto produktams vieta šaldytuve

Lietuvoje trečdalis žmonių prisipažįsta maistą išmetantys bent kartą per savaitę ar net dažniau. Tai reiškia, kad dalis įsigytų produktų taip ir nepasiekia stalo.

Maisto laikymo saldytuve sprendimai. IKEA nuotr.

Dažnai taip nutinka dėl perpildyto ir netvarkingo šaldytuvo, kuriame pamirštami patiekalų likučiai ar produktai sugenda.

Verta iš naujo įvertinti, kuriuos produktus iš tiesų būtina laikyti šaldytuve, o kam tinka ir spintelė arba sandėliukas.

Pirmas žingsnis mažiau švaistant

Pirmasis žingsnis siekiant sumažinti maisto švaistymą – iš naujo apgalvoti, ką iš tiesų reikia laikyti šaldytuve. Daugelis produktų puikiai išsilaiko kambario temperatūroje, tad perkėlus juos į spinteles ar ant jų galima atlaisvinti vietos tiems gaminiams, kuriems žema temperatūra yra būtina. Mažiau apkrautas šaldytuvas tampa patogesnis naudoti, padeda geriau planuoti ir užtikrinti, kad maistas bus suvartotas laiku, o ne išmestas.

„Dažnai perpildome šaldytuvą manydami, kad taip maistas išsilaikys ilgiau, tačiau nutinka priešingai – tampa sunkiau matyti ir suvartoti tai, ką turime. Be to, prasta oro cirkuliacija gali padidinti temperatūrą ir paskatinti greitesnį gedimą“, – teigia IKEA Maitinimo paslaugų skyriaus vadovas Mindaugas Šiaulys. – Sumanus produktų laikymas padės išvengti daugeliui pažįstamos situacijos, kai šaldytuvas pilnas, bet valgyti lyg ir nėra ko.“

Ką galima laikyti ne šaldytuve?

Daugeliui produktų, kuriuos įprasta laikyti šaldytuve, iš tiesų žema temperatūra visai nereikalinga. Yra paprasta taisyklė: jei parduotuvėje produktas nelaikomas šaldytuve, greičiausiai jo nereikia šaldyti ir namuose. Kilus abejonių, verta patikrinti etiketę – kai kuriuos produktus laikyti šaldytuve būtina tik po jų atidarymo.

„Yra nemažai produktų, kuriuos žmonės iš įpročio laiko šaldytuve, nors to visai nereikia“, – aiškina M. Šiaulys. – „Dažnas pavyzdys – itin aukštoje temperatūroje apdorotas (UHT) pienas: kadangi jis jau termiškai apdorotas, neatidarytą galima saugiai laikyti spintelėje. Tas pats galioja ir kiaušiniams, neatidarytoms padažų, acto, uogienių ar marinuotų produktų pakuotėms.“

Jis taip pat priduria, kad kai kurie švieži vaisiai ir daržovės, pavyzdžiui, pomidorai, citrusiniai vaisiai, avokadai ir bananai – kambario temperatūroje išlaiko geresnę tekstūrą ir skonį, nei laikomi šaldytuve. Duoną, skirtą greitam suvartojimui, taip pat reikėtų laikyti duoninėje ar krepšyje ant stalviršio, o vėlesniam vartojimui skirtą duoną geriausia saugoti šaldiklyje.

Tvarka padeda mažiau švaistyti

Tinkami maisto produktų laikymo sprendimai – nuo krepšelių iki kelių aukštų lentynėlių – padeda geriau palaikyti tvarką spintelėse ir aiškiau matyti jose esančius produktus, lengviau juos pasiekti ir nepamiršti planuojant ir gaminant patiekalus. Pavyzdžiui, skaidrūs stikliniai indai leidžia lengviau matyti turimus ingredientus ir skatina juos suvartoti iki šiems sugendant. Datų žymėjimas ant indų taip pat gali padėti laiku prisiminti turimus produktus, o sugrupavus juos pagal kategorijas, kasdienis maisto gaminimas gali tapti dar lengvesnis ir paprastesnis. Jei dažniausiai vartojamus produktus laikysite lengvai pasiekiamose vietose, o rečiau naudojamus aukščiau ar giliau spintelėse, virtuvėje natūraliai įsivyraus daugiau tvarkos.

„Gerai organizuota virtuvė leidžia ne tik turėti daugiau vietos, bet ir sumaniau ją išnaudoti. Tvarkingoje maisto spintelėje gali tilpti išties nemaža dalis produktų, kuriuos įprastai laikome šaldytuve“, – pabrėžia M. Šiaulys.

Miglė Strempickė 

IKEA Komunikacijos vadovė Baltijos šalims 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Visuomenė sensta, dirbančiųjų Lietuvoje vis mažės

Lietuvos visuomenė sparčiai sensta, o gimstamumas toliau mažėja – pernai šalyje gimė beveik 17,5 tūkst. kūdikių, o tai yra apie 8 proc. mažiau nei 2024 m. Nors šiandien darbo jėgos pasiūla dar išlieka stabili, ilgalaikės demografinės tendencijos kelia riziką ekonomikos augimui. Ekspertų vertinimu, nuo to, kaip valstybė ir verslas prisitaikys prie šių struktūrinių pokyčių, priklausys šalies gebėjimas kurti didesnę pridėtinę vertę ir išlaikyti konkurencingumą ateityje. Demografinės problemos prasideda šeimose Socialinės politikos ekspertė, Vytauto Kavolio transdisciplininių tyrimų instituto mokslininkė dr. Aušra

Tirpsta rankos ar kojos. Kada toks ženklas verčia sunerimti, o kada pakaks tik vitaminų ir mineralų?

vaistininkė

Jausmas, lyg per kūną bėgiotų skruzdėlės, dilgčiojimas ar tirpstančios galūnės – daugelis tai nurašo nuovargiui ar vitaminų trūkumui. Tačiau kai kuriais atvejais tai gali būti pirmieji rimtos ligos signalai. Kada dar galima padėti sau papildais, o kada būtina kviesti greitąją? „Pacientai dažniausiai skundžiasi, kad tirpsta pirštai, rankos ar pėdos – ypač rytais arba naktimis. Apibūdina pojūčius kaip adatėlių badymą, jausmą, lyg skruzdės bėgiotų. Kiti sako, jog ilgiau pasėdėjus nutirpsta kojos, kad kartais nejaučia plaštakų ar pėdų, tačiau masažuojant pojūčiai grįžta.

Kiek bedarbių Šilutės rajone?

užimtumo

Vasario 6 d. Šilutės rajono savivaldybėje vyko Užimtumo didinimo programos darbuotojų ataskaitinis susirinkimas, kurio metu aptarta darbo rinkos situacija Šilutės rajone ir programos rezultatai 2023-2025 metų laikotarpiu. Apie darbo rinkos tendencijas ir iššūkius Šilutės rajone kalbėjo Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktorė Jurgita Petraitienė, pabrėžusi aktyvių užimtumo priemonių svarbą regionuose. 2023-2025 m. Užimtumo didinimo programą pristatė Socialinės paramos skyriaus atvejo vadybininkė Aurelija Budginienė. 2025 metais Užimtumo tarnyboje užsiregistravo 4872 darbingo amžiaus gyventojai, iš jų 4286 – bedarbiai. Bedarbių skaičius seniūnijose (2026-01-01

Pagėgiškiai susipažino su prof. D. Kauno monografija apie Mažosios Lietuvos knygų namus

Bibliotekos nuo seno vadinamos knygų namais. Simboliška, jog 2026 m. vasario 5 d. Pagėgių sav. Vydūno viešojoje bibliotekoje pristatyta knyga „Mažosios Lietuvos knygų namai. Bibliotekos, rinkiniai, jų kūrėjai ir paveldo likimas“ (2025 m.). Didelės apimties leidinys Šioje knygotyrininko, Mažosios Lietuvos knygos ir kultūros tyrinėtojo, Vilniaus universiteto mokslininko, Pagėgių krašto Garbės piliečio prof. habil. dr. Domo Kauno monografijoje knygų namų sąvoka naudojama kur kas platesne prasme. Ji pasitelkiama analizuojant knygos kultūros lauką, kuriame formavosi įžymūs šalies kultūros, raštijos veikėjai, o bibliotekos

Taip pat skaitykite