Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų savo namų aplinką vertina teigiamai, tačiau nemaža dalis joje vis dar nejaučia visaverčio komforto. Visgi tai gali paveikti tiek fizinę, tiek psichologinę savijautą – specialistai pabrėžia, kad namai, jų atmosfera ir būklė daro kur kas didesnę įtaką emocinei būklei ir gyvenimo kokybei, nei gali atrodyti.

Baldų salonų tinklo „Gintaro baldai“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa atskleidė, kad tik 58 proc. gyventojų yra patenkinti savo namų interjeru ir baldais (11 proc. iš jų yra labai patenkinti, 47 proc. – veikiau patenkinti). Tuo metu 16 proc. respondentų nurodė esantys nepatenkinti, o dar 26 proc. laikosi neutralios pozicijos. Šie duomenys rodo, kad beveik kas antras gyventojas savo namuose nesijaučia pakankamai gerai.

„Namai šiandien nebėra tik vieta pernakvoti. Jei trūksta komforto, tai veikia mūsų nuotaiką, savijautą ir net sveikatą“, – sako „Gintaro baldai“ vyr. dizainerė Vilma Ruzgailienė.

Pasak jos, greitėjant kasdieniam tempui, vis rečiau randant laiko sau, ypač svarbu pasirūpinti, kad namai būtų jaukūs ir padėtų atsipalaiduoti. Visgi komfortas namuose nepriklauso nuo vieno konkretaus sprendimo – jį kuria visuma: ne tik namų išplanavimas, bet ir baldai bei jų išdėstymas, interjeras ir apšvietimas.

Nuo studento iki šeimos: kaip keičiasi požiūris į namus

Apklausos duomenimis, labiausiai savo namais yra patenkintas 18–25 m. jaunimas (13,7 proc.), o mažiausiai namais džiaugiasi 46–55 m. respondentai (6,4 proc., t. y. dvigubai mažiau).

Tai, anot dizainerės, atspindi besikeičiančius prioritetus: jaunesniems svarbesnė yra kaina ir stilius, vyresniems – patogumas ir praktiškumas.

„Kai atsiranda nuosavas būstas, šeima, didėja kokybės ir ilgaamžiškumo poreikis, daugiau dėmesio skiriama baldams, apšvietimui, detalėms“, – įžvalgomis dalijasi V. Ruzgailienė.

Tyrimas atskleidžia ir akivaizdžią finansų įtaką: aukščiausias pajamas (virš 1,5 tūkst. eurų) gaunančiųjų grupėje labai patenkintų namų aplinka yra 15,1 proc., kai vidutinių pajamų segmente (501–700 eurų) – tik 8,5 proc.

„Tai – natūralu, tačiau ir su ribotu biudžetu galima susikurti komfortišką aplinką, renkantis nebūtinai brangius, bet funkcionalius, kokybiškus baldus. Tuomet jie tarnauja ilgai ir dažnai būna perduodami iš kartos į kartą. Įprastai kokybiška sofa tarnauja 5–10 metų, spintos ir komodos neretai keičiamos tik kas 10 ar net 20 metų“, – pabrėžia interjero specialistė.

Tai gal parduoti savo būstą?

Kitas visuomenės nuomonės tyimas, kurį „Luminor“ banko užsakymu atliko „Norstat“ parodė, kurį beveik pusė (48 proc.) Lietuvos gyventojų mano, kad dabar yra tinkamas metas parduoti būstą

Gyventojai tikisi ciklo viršūnės

„Luminor“ banko finansavimo srities vadovės Lauros Žukovės nuomone, kad dabar palankus metas parduoti būstą, dažnai kyla iš bandymų nuspėti aukščiausią kainų tašką.

„Kai dalis gyventojų ima svarstyti parduoti būstą, įprastai tai signalizuoja, kad rinkoje jaučiamas kainų augimas, ir atsiranda lūkestis, jog jis gali lėtėti. Tokiu atveju žmonės siekia realizuoti turimą turtą palankiausiomis sąlygomis“, – sako L. Žukovė.

Ji priduria, kad tokius lūkesčius formuoja ir platesnis ekonominis fonas – palūkanų normų svyravimai, infliacija ar diskusijos apie galimus rinkos pokyčius.

Mažesnių kainų tikėtis neverta

Anot ekspertės, artimiausiu metu reikšmingo būsto kainų kritimo tikėtis nereikėtų.

„Būsto rinka Lietuvoje išlieka aktyvi – kas mėnesį išduodama daugiau nei 270  mln. eurų vertės būsto paskolų, o sandorių skaičius pastaruoju metu pasiekė aukštumas. Tai rodo, kad paklausa išlieka stipri“, – pažymi L. Žukovė.

Papildomai paklausą skatina ir kiti veiksniai: augančios pajamos, lankstesnės finansavimo sąlygos bei dalies gyventojų sprendimas panaudoti sukauptas lėšas, pavyzdžiui, iš pensijų fondų.

„Tuo pačiu metu pasiūla, ypač didmiesčiuose, nespėja augti šitaip sparčiai. Statybų sąnaudos išlieka aukštos, o naujų projektų plėtra ribota. Todėl kainos auga nežymiai, o kad kris – tikėtina mažai“, – aiškina ji.

Rinka išlieka aktyvi ir diferencijuota

Kainoms augant toliau Lietuvos rinka tampa labiau diferencijuota, atkreipia dėmesį „Luminor“ banko ekspertė. Pavyzdžiui, Vilniuje kainos auga sparčiausiai ir atotrūkis nuo regionų didėja.

„Artimiausiu metu reikšmės nepraras bendras ekonominis fonas bei palūkanų normos. Šios, nors gali mažėti, vis dar yra pakankamai aukštos, kad apribotų kai kurių gyventojų skolinimosi galimybes. Tai reiškia, kad tiek pirkėjams, tiek pardavėjams svarbu priimti sprendimus remiantis ne vien lūkesčiais ar spėjimais, bet įvertinus ir dabartinę rinkos situaciją, savo galimybes bei finansinius ilgalaikius tikslus“, – apibendrina L. Žukovė.