Nauji kompensuojami vaistai atvers naujų galimybių onkologinių ir kitų ligų gydymui

Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis nuo šiol bus kompensuojami nauji vaistai, skirti gydyti įvairioms vėžio formoms ir kitoms sunkioms ligoms. Šiems vaistams kompensuoti iš fondo šiais metais bus skirta 4,2 mln. eurų, o kitąmet – 31,4 mln. eurų.

Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija priėmė sprendimus iš Rezervinio vaistų sąrašo į kompensuojamųjų vaistų A sąrašą perkelti pembrolizumabą, ibrutinibą, olaparibą, fedratinibą, ivosidenibą, budezinidą, nivolumabą, kanabidiolį, cemiplimabą. Šie vaistai skirti pacientams, sergantiems plaučių vėžiu, storosios ir tiesiosios žarnos vėžiu, lėtine limfocitine leukemija, kiaušidžių, kiaušintakių, pirminiu pilvaplėvės vėžiu, inkstų ląstelių vėžiu, mielofibroze, ūmine mieloidine leukemija, pirmine imunoglobulino A (IgA) nefropatija, skrandžio, skrandžio ir stemplės jungties ar stemplės adenokarcinoma, traukuliais susijusiais su tuberozinės sklerozės kompleksu arba su Lennox-Gastaut sindromu arba su Dravet sindromu, gimdos kaklelio vėžiu.

Nuo lapkričio 14 d. pacientai vaistinėse jau gali įsigyti pembrolizumabą, skirtą plaučių vėžiui, storosios ir tiesiosios žarnos vėžiui bei inkstų ląstelių vėžiui gydyti. Taip pat ir olaparibą, skirą kiaušidžių, kiaušintakių arba pirminiam pilvaplėvės vėžiui gydyti. Nuo gruodžio 1 d. – vaistinį preparatą cemiplimabą, skirtą gimdos kaklelio vėžiui gydyti.

Kiti likę vaistai bus pradėti kompensuoti, kai tik jų tiekėjai pasirašys sutartis su Valstybine ligonių kasa ir vaistai bus įtraukti į kompensuojamųjų vaistų kainyną.

Taip pat į Centralizuotai apmokamų vaistų sąrašą įrašytas ir nuo lapkričio 12 d. pacientams prieinamas kompensuojamasis vaistas tekliksimabas dauginei mielomai gydyti. Šiam vaistui kompensuoti 2025 m. bus skirta apie 0,8 mln. eurų, 2026 m. – apie 4,8 mln. eurų.

VLK inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Šilutės bibliotekoje – jaunimą įkvepiantis renginys su kariuomenės atstovais

projektai

Gruodžio 2 dieną Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje įvyko informatyvus ir jaunimą įtraukiantis renginys „Šiandien – smalsu, rytoj – karys“. Jo metu jaunuoliai iš Šilutės Vydūno gimnazijos, Šilutės Martyno Jankaus pagrindinės mokyklos, Šilutės profesinio mokymo centro ir Šilutės pirmosios gimnazijos turėjo galimybę iš arti susipažinti su Lietuvos kariuomenės kasdienybe, tarnyba bei karių profesijos perspektyvomis. Pamatė ginkluotės pavyzdžių Atvyko Klaipėdos regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos vyresnysis verbuotojas, vrš. Andrius Pekūnas ir Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės

Šilutė skambiai pradeda švenčių laukimą – šį vakarą įžiebs Kalėdų eglę ir atidarys ledo čiuožyklą!

Magišką besibaigiančių metų švenčių laukimą pradedantys šilutiškiai ir miesto svečiai kviečiami sutikti „Žvaigždėtas Kalėdas“. Skelbiama, kad Šilutė šiemet švęs kaip tikra žvaigždė – skambiai, ryškiai ir su užburiančia energija! Šįvakar, gruodžio 5 d., 17.30 val., prie pagrindinės miesto gatvės oficialiai bus įžiebta išskirtinė – pačių šilutiškių užauginta – eglė, kuri jau yra perrengta šventiniu rūbu. Žiūrovams tradiciškai rengiama bendra Šilutės kamerinio dramos teatro ir Šilutės kultūros centro programa. Pasibaigus šiam toną gražiausių žiemos švenčių atidarymui užduosiančiam renginiui, šilutiškiai ir miesto

Į Lietuvos banką grįžo daugiau kaip 30 mln. vienetų 1 euro cento ir 2 euro centų monetų

Sugrįžo 82 tonos vario… Praėjus septyniems mėnesiams nuo apvalinimo atsiskaitant grynaisiais pinigais pradžios, į Lietuvos banką jau grįžo per 30 mln. vienetų 1 ir 2 euro centų monetų. Šios monetos sveria 82 tonas ir užimtų daugiau kaip vieną traukinio krovininį vagoną, tačiau jų nominalioji vertė yra tik kiek didesnė kaip 440 tūkst. eurų. Prieš apvalinimą į Lietuvos banką paprastai per mėnesį grįždavo iki 1 mln. vienetų šių monetų. „Išaugęs į Lietuvos banką grįžtančių smulkiausių monetų skaičius rodo, kad apvalinimas veikia

Priminė apie Anatolijaus uraganą

Meteo.lt primena, jog lygiai prieš 26 metus, 1999 m. gruodžio 4-osios naktį ir dieną, Lietuvą siaubė uraganas Anatolijus. Iš tiesų tai buvo ne uraganas, o labai smarkaus vėjo audra (sukelta vidutinių platumų ciklono Anatol). Mūsų platumose tikrų uraganų (t. y. tropinių ciklonų) nebūna. Tik dėl tradicijos tokios stiprios audros kartais būna pavadinamos uraganais. Vėjo greitis (gūsių metu) siaučiant Anatolijui Nidoje buvo sustiprėjęs net iki 40 m/s, Klaipėdoje – iki 38 m/s, Šilutėje – iki 37 m/s, Lazdijuose ir Vėžaičiuose (Klaipėdos

Taip pat skaitykite