Naujas veidas tarp kandidatų į merus

LSDP Pagėgių skyriaus pirmininkė Vilija Kriučiokienė ir galima skyriaus kandidatė rinkimuose į Savivaldybės merus Aušra Zongailienė.

Spalio 10 dieną vyko Lietuvos socialdemokratų partijos Pagėgių skyriaus tarybos posėdis, kurio vienas iš klausimų buvo kandidato į Pagėgių savivaldybės merus parinkimas ir siūlymas tvirtinti visuotiniam Pagėgių skyriaus susirinkimui. Iš trijų galimų kandidatų atrinkta Aušra Zongailienė, Pagėgių A. Mackaus gimnazijos anglų kalbos mokytoja. Jai sutikus, skyriaus taryba priėmė sprendimą siūlyti jos kandidatūrą svarstyti ir tvirtinti visuotiniame Pagėgių skyriaus susirinkime.

Ta proga „Pamarys“ LSDP Pagėgių skyriaus pirmininkės Vilijos Kriučiokienės pasiteiravo: „Kokia socialdemokratų partijos Pagėgių skyriaus dabartinė padėtis? Buvęs pirmininkas berods perėjo į kitą partiją? Kiek beturite narių?“
V. Kriučiokienė: „Ruošiantis savivaldos rinkimams, skyriaus situaciją šiandien vertiname pakankamai gerai. Turime 64 aktyvius partijos narius, daugelis jų ilgamečiai partijos nariai. Džiugu, kad šie žmonės tikri socialdemokratai, nekeitė savo pozicijos, nelakstė į kitas partijas Pagėgių skyriui išgyvenant nelengvą laikotarpį. Beje, mūsų skyrius atsinaujina. Į mūsų gretas ateina jaunimas, pedagogai, kiti išsilavinę bičiuliai. Kalbamės su žmonėmis, skleidžiame savo partijos siekius. Turime nemažai partijos rėmėjų“.
Galbūt Pagėgiškiai A. Mackaus gimnazijos anglų kalbos mokytoją Aušrą Zongailienę ir neblogai  pažįsta, tačiau „Pamario“ skaitytojui kažin ar daug ką sako ši pavardė. Tad būsimos kandidatės paprašėme trumpai papasakoti apie save.
Aušra Zongailienė: 
–1999 m. baigiau  Klaipėdos universitetą, kuriame įgijau edukologijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį, 2004 m. Vilniaus universitete – anglų kalbos filologijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį, 2005 m. Kauno technologijos universitete baigiau Viešojo administravimo magistrantūrą.
Dirbu Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijoje anglų kalbos mokytoja.  Esu ištekėjusi, kartu su vyru Nerijumi auginame 3 vaikus. Vyriausioji dukra Gabrielė šiais metais baigė Vytauto Didžiojo universitetą, ten įgijo politikos mokslų bakalauro laipsnį, šiuo metu dirba gide. Gabrielė tarnauja Lietuvos krašto apsaugos savanoriškose pajėgose. Sūnus Gustavas mokosi Vilniaus kolegijoje, kur studijuoja tarptautinį verslą. Jauniausias sūnus Emilis mokosi Pagėgių pradinėje mokykloje.
Kadangi užaugau šeimoje, kurioje puoselėjamos socialdemokratinės vertybės, nuolat buvau „greta“ politikos, nors tiesiogiai joje nedalyvavau. Būdama savo krašto bendruomenės narė, matau, su kokiomis problemomis susiduria gyventojai, kokiais rūpesčiais jie gyvena. Tai skatina mane domėtis Pagėgių krašto politika bei dirbti čia gyvenančių žmonių gerovei“.
– Kiek laiko esate Pagėgiuose ir kodėl čia esate?
– Esu gimusi Pagėgiuose, bet vaikystę praleidau Natkiškiuose, kurie iki šiol man yra labai mieli. Susituokę įsikūrėme Pagėgiuose, kur gyvename iki šiol. Kartu su vyru Nerijumi esame aktyvūs  saviveiklininkai ir bendruomenės nariai. Jau 22 metus šokame Pagėgių kultūros centro vyresniųjų žmonių liaudies šokių kolektyve „Marguva“, su kuriuo atstovaujame savo miestui ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Matydami mūsų meilę liaudies šokiui dukra ir sūnus taip pat aktyviai dalyvavo saviveikloje. Kartu su šeima dalyvaujame įvairiuose renginiuose. Labai myliu Pagėgius ir čia gyvenančius žmones. Man skaudu matyti tuos, kurie turi išvykti gyventi į užsienį. Todėl mano siekis yra, kad čia būtų gera gyventi kiekvienam, kad kiekvienas čia jaustųsi laukiamas ir saugus.
 – Jei skyrius pritars, būsite naujas jaunas veidas tarp kandidatų į Pagėgių savivaldybės  merus… Su kokiu nusiteikimu ir viltimis imsitės šios naštos?
– Mano ryžtą ir viltis, kad Pagėgių savivaldybėje įsitvirtintų socialdemokratija, įkvepia atsinaujinusios Lietuvos socialdemokratų partijos veiksmai ir įžvalgos. Žaviuosi jauno LSDP pirmininko Gintauto Palucko ir jo komandos ryžtu, neprisitaikėliškais sprendimais.
„Pamario“ inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite