Nors visuomenės požiūris į pirotechnikos naudojimą per Naujųjų metų sutikimą pamažu keičiasi, vis dar įprasta susprogdinti daug įvairių pirotechninių gaminių.

Ši pramoga daro neigiamą poveikį ir žmonių sveikatai, ir aplinkai. Sprogdamos pirotechnikos priemonės labai padidina triukšmo lygį. Jų degimo produktai iškart pablogina vietos aplinkos oro kokybę. Į aplinką išmetama sveikatai kenksmingų teršalų: kietųjų dalelių, dujinių teršalų, sunkiųjų metalų ir pan. 

Oro užterštumas gali padidėti kelis kartus

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, dėl gausiai šaudomų fejerverkų miestų aplinkos ore labiausiai padidėja kietųjų dalelių (KD10, KD2,5) koncentracija, tačiau išauga ir kitų teršalų (sieros dioksido (SO2), azoto oksidų (NOx), anglies monoksido (CO) vertės.

Duomenys rodo, kad teršalų koncentracijos per pirmąją Naujųjų Metų valandą staiga išauga kelis ar net keliolika kartų, santykinai didesnės KD₁₀ koncentracijos Naujųjų metų naktį susiformuoja miestų vadinamuose miegamuosiuose rajonuose.

Svarbu pabrėžti, kad oro kokybė Naujųjų metų naktį labai priklauso ir nuo meteorologinių sąlygų, o  esant nepalankioms meteorologinėms sąlygoms, fejerverkų sąlygotas oro užterštumas kietosiomis dalelėmis gali staiga padidėti  net ir keliolika kartų.

Ramiu, be vėjo ir kritulių oru susikaupę teršalai aplinkoje gali išsilaikyti net keletą valandų, pavyzdžiui, nuo vidurnakčio iki 5 val. ryto gali būti padidėjusi teršalų koncentracija aplinkos ore. Pučiant stipriam vėjui, oro srautams atmosferoje stipriai besimaišant ir krentant krituliams, sprogdinamų fejerverkų sukeltas oro užterštumas laikysis trumpiau ir bus išsklaidytas per 1-2 valandas.

Europos šalyse ir JAV pripažįstama, kad tai yra jau atgyvenusi ir kenkianti aplinkai pramoga, kuriai ieškoma kitų, aplinkai palankesnių alternatyvų, o gyventojai raginami naudoti kuo mažiau pirotechnikos.

Aplinkos apsaugos agentūros inf.

Kas antram šalies gyventojui nepatinka šventiniai fejerverkai 

Kone pusė šalies gyventojų (49 proc.) teigia, kad šventiniu laikotarpiu leidžiami fejerverkai ir petardos kelia pavojų jų turtui ir sveikatai, rodo „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas reprezentatyvus gyventojų nuomonės tyrimas. Tuo metu 8 proc. apklaustųjų nurodo, kad dėl įvairios pirotechnikos jie patys ar jų turtas yra patyrę žalą. 

Gyventojų patirtį patvirtina ir draudikų fiksuojami duomenys − daugiausiai žalų fejerverkai pridaro namų turtui, tačiau skaudžiausios jos tuomet, kai nukenčia žmonių sveikata.  

Remiantis draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ duomenimis, pernai metų sandūroje (2024 m. pabaigoje ir 2025 m. pradžioje) užregistruota 19 kreipinių dėl fejerverkų sukeltų žalų. 

Nemenka žala

Vidutinė per šį laikotarpį išmokėtų žalų suma svyruoja apie 1,8 tūkst. eurų. Taip nurodo draudimo bendrovės žalų departamento vadovas Artūras Juodeikis. Tačiau atskiri žalų atvejai gali būti labai skaudūs finansiškai. Pavyzdžiui, maksimali per praėjusių metų šventes kompensuota žala siekė net 22 tūkst. eurų. Tuomet šventiniai fejerverkai sugadino automobilį. 

„Po Naujųjų metų sutikimo kasmet fiksuojame įvairias namų turto žalas. Dažniausia tai yra pastatų sienų, balkonų, terasų, langų apgadinimai, o taip pat automobilių pažeidimai ar gaisrai. Visgi skaudžiausios nelaimės yra tos, kuomet nukenčia žmonių sveikata ar kyla grėsmė patirti traumą su negrįžtamomis pasekmėmis“, − sako A. Juodeikis.

Pasak eksperto, nesaugiai ir neatsargiai naudojama pirotechnika pažeidžia žmonių rankas, veido sritį, akis, rečiau kitas kūno vietas. Pernai švenčių metu buvo fiksuoti 6 tokie atvejai, iš kurių vienas buvo priskirtas ilgalaikių ir negrįžtamų pasekmių traumų kategorijai. 

Kaip apsisaugoti?

„Pirotechnikos priemones būtina naudoti griežtai pagal gamintojo instrukcijas, statyti ant lygaus paviršiaus ir niekada nelaikyti rankoje jų uždegimo metu. Svarbu atsitraukti saugiu atstumu iškart uždegus dagtį, o nepavykusio uždegimo pakartoti negalima – tokią priemonę reikia palikti ramybėje bent keliolikai minučių, nes ji gali sprogti pavėluotai“, – sako A. Juodeikis. 

Ketinantiems fejerverkus leisti patiems, A. Juodeikis taip pat pataria tą daryti toliau nuo pastatų, saugiu atstumu nuo automobilių ir žmonių bei naudoti kokybiškus gaminius, galinčius pakilti į reikiamą aukštį. Svarbi taisyklė – fejerverkai ir pirotechnika negali būti pasiekiami vaikams. 

Kaip apsaugoti namus?

Pasak eksperto, net jei patys fejerverkų leisti neplanuojate, žalų rizika Naujųjų metų naktį kyla ir iš tai darančių aplinkinių. „Lietuvos draudimo“ turimais duomenimis, dažniausiai nukenčia namų turtas: daugiau nei pusę visų fejerverkų sukeltų žalų tenka pastatams, tai yra, namų langams, fasadams, apdailai. 

Specialistas pataria pasirūpinti namų saugumu: sandariai uždaryti duris ir langus, iš balkonų ir kiemų pašalinti degius daiktus – dėžes, vainikus, dekoracijas ar lauko baldus, tekstilę. 

„Idealiu atveju automobilį Naujųjų metų naktį reikėtų laikyti garaže arba požeminėje aikštelėje. Tačiau jei tokios galimybės nėra, verčiau rinktis stovėjimo vietą, esančią toliau nuo gyvenamųjų namų ir vietų, kur Naujųjų metų naktį lauke būriuojasi žmonės, leidžia fejerverkus ir pirotechniką“, – pataria A. Juodeikis. 

„Lietuvos draudimo“ inf.