Naujame kompensuojamųjų vaistų kainyne – daugiau nei pusė vaistų pigiau

Nuo liepos 1 d. įsigaliojo pagal naujas kainodaros taisykles sudarytas kompensuojamųjų vaistų kainynas. Jame daugiau nei pusės vaistų bazinės – valstybės kompensuojamos – kainos yra žemesnės nei ankstesniame kainyne. Teigiamus pokyčius lėmė taikomas naujas kompensuojamųjų vaistų atrankos mechanizmas, nustatantis maksimalias pacientų priemokų „lubas“ ir referuojantis į mažiausias vaistų kainas Europos Sąjungoje.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad naujasis kainyno vaistų atrankos modelis buvo sulaukęs nemažai diskusijų, tačiau rezultatas rodo, kad jis pasiteisino – didesnę dalį vaistų valstybė įsigis pigiau, o tai atveria kelią sutaupytas lėšas grąžinti pacientams į kompensavimo sistemą įtraukiant inovatyvius vaistus, plečiant jau kompensuojamų vaistų skyrimo sąlygas ir tokiu būdu gerinant kompensuojamųjų vaistų prieinamumą pacientams.

„Vaizdžiai tariant, kompensuojamųjų vaistų kainyno sudarymas yra vienos didžiausių valstybės derybų – kasmet valstybė vaistams kompensuoti išleidžia apie pusę milijardo eurų. Jau aišku, kad šiemet daugiau nei pusę vaistų valstybė pirks mažesne kaina, teigiamas efektas sudarys kiek daugiau nei 10 mln. Eur. Šios lėšos grįš pacientams inovatyviais kompensuojamaisiais vaistais, kurių taip reikia“, – teigia A. Dulkys.

Kompensuojamųjų vaistų kainynas parengtas pagal naujas kainodaros taisykles – dviejų ir daugiau tiekėjų grupių vaistams yra taikomas išorinis kainų referavimas, maksimali paciento mokama priemoka negali viršyti 25 proc. vaisto bazinės kainos ir būti didesnė kaip 5,87 Eur.

Iš viso kainyne yra 2011 vaistų, kurie sudaro 831 vaistų grupę. Į kainyną šiemet įrašyti ir 187 nauji vaistai prekiniu pavadinimu. Naujos kainodaros taisyklės lėmė tai, kad sumažėjo 1 158 vaistų bazinė kaina, 598 vaistų bazinė kaina nepakito, 67 vaistų – padidėjo. Iš viso buvo pateiktos paraiškos dėl 2 405 vaistų įrašymo į kainyną, 84 proc. visų paraiškose nurodytų vaistų buvo į jį įtraukti, kaip atitinkantys kriterijus.

Sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas nurodo, jog šiemet pavyko ne tik sumažinti didžiosios dalies kompensuojamųjų vaistų bazines kainas, tačiau ir priemokos, kurias moka pacientai, yra gerokai mažesnės, nei nustatyta maksimali suma.

„Svarbu, kad gyventojai pokyčius pajustų ne tik per taupiau leidžiamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, bet ir tiesiogiai. Vidutinė paciento priemoka už populiariausius kompensuojamuosius vaistus sudaro 2,52 euro, kas yra perpus mažiau nei įtvirtinta teisės aktuose. Žinant, kad daugiausiai vaistams išleidžia senjorai ir asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis, tai prisideda prie tokių namų ūkių išlaidų vaistams mažinimo“, – sako A. Pečkauskas.

98,5 proc. vaistų esančių kainyne neviršija maksimalios paciento priemokos sumos. Vaistai, kurių paciento priemoka viršija galimą didžiausią 5,87 Eur sumą, sudaro apie 1,5 proc. iš visų esančių kainyne. Tai vaistai, kurie buvo įtraukti į kainyną, siekiant užtikrinti, kad visų kompensuojamųjų veikliųjų medžiagų ar net atskiro tam tikro vaisto stiprumo preparatai būtų kainyne.

Pažymėtina, kad liepos 1 d. įsigaliojusiame kainyne nėra veikliųjų medžiagų ar net veikliosios medžiagos kažkurios dozės, kad neįtraukus vaisto, neatitinkančio paciento priemokos reikalavimo, tokios veikliosios medžiagos ar atskiro jos stiprumo nebūtų kainyne.

SAM Komunikacijos skyrius

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite