Nacionalinės ekspedicijos dalyviai iš naujo pažino Mažąją Lietuvą

Paskutinį birželio sekmadienį Kaune startavusi nacionalinė ekspedicija „Nemunu per Lietuvą“ liepos 4 dieną finišavo Klaipėdoje, Šiaurės rage. Šioje ekspedicijoje dalyvavo 10 garsių Lietuvos žmonių įgula. Nemuno upe jie plaukė autentišku Lietuvos jūrų muziejaus sukurtu plokščiadugniu žvejybiniu buriniu laivu – kurėnu, aplankydami istorines Lietuvos vietas. Liepos 1 d. ekspedicijos dalyviai apsistojo ant Rambyno kalno, Pagėgių savivaldybėje, o liepos 2-ąją keliautojų laukta Rusnės saloje, Šilutės rajone.

Kurėnas prisišvartavo Atmatos krantinėje.

Rusniškiai pasitiko su dainomis
Liepos 2 d. Atmatos prieplaukos krantuose smalsaujantys rusniškiai ir atskubėję šilutiškiai lūkuriavo nacionalinės ekspedicijos įgulos – profesoriaus Alfredo Bumblausko ir kelių jo studentų, žurnalisto Edmundo Jakelaičio, etnologės, televizijos laidų vedėjos Zitos Kelmickaitės, gamtininko Salemono Paltanavičiaus, lenktynininko Benedikto Vanago, atlikėjo Gabrieliaus Liaudansko-Svaro ir jo vienuolikmečio sūnaus Mykolo.
Į krantą išlipančius svečius dainomis pasitiko Rusnės etnografinis ansamblis „Sklada“ (vad. Dalia Kubilienė). Rusnės salos gyventojams, kuriuos spėjo anksčiau artimiau pažinti bei pamėgti, Zita Kelmickaitė, kaip ir dera namiškiams, tarstelėjo, kad kelionėje praradusi prekinę išvaizdą, dar Jurbarko rajone pajutusi beprarandanti balsą. Bet juk lakštingala negali nečiulbėti – tad netrukus ir Z. Kelmickaitė kartu su ansambliečiais jau traukė dainą apie žvejybą.
Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė į svečių sutiktuves atplaukė autentišku laivu – venterine burvalte „Rusnietis“. Tautiniais rūbais pasidabinusi, lauknešėliu nešina ji iš tolo mojo ekspedicijos svečiams. Kiekvieną svečią palabino gražiu žodžiu, kiekvienam pagal senuosius salos papročius dovanų įteikė. Nuo seno buvo tikima, kad šermukšnis saugo šeimos narius nuo nelaimių, ligų ir raganų. Taigi, kiekvienam svečiui dovanota šermukšnio šakelė ar vainikas, kuriuos žvejai kabindami laivuose tikėjo, kad šermukšnio vainikas apsaugos nuo audrų, padės žvejyboje. Žygeiviai stebėjosi dovanų gavę česnakų, tačiau netruko sužinoti, kad anuomet žvejus į marias išlydinčios žmonos paslapčia jiems į kišenes įdėdavo česnako tikėdamos, kad jis gelbsti ne tik susirgus, bet saugo nuo piktų jėgų.
Po šilto sutikimo svečiams buvo pasiūlyta šio krašto kulinarinio paveldo – Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorės Birutės Servienės virtos kafijos bei rusniškių įmantraus patiekalo – marinuoto sterko. Žygeiviai aplankė tautinio paveldo sergėtojus – rusniškė Inga Šatkienė jiems demonstravo žuvies apdorojimą nuo skrodimo iki rūkymo, laivadirbis Simas Knapkis papasakojo apie senovinius laivus ir pademonstravo, kaip jie gaminami.
Ekspedicijos dalyviai stovyklą įsirengė etnografinėje sodyboje pas Živilę ir Virgilijų Skirkevičius. Profesionalus farmacininkas ir žolininkas V. Skirkevičius svečius pavaišino neįprastais sumuštiniais – su plūdurais, po kuriais slypi tvenkinių gyvenimas. Paskanavusieji jų neliko abejingi. V. Skirkevičius sakė, kad plūdurai – baltymų šaltinis. Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė kepė vaflių, o mini žuvienės virimo čempionate susirungė rusniškis Algimantas Dirsė ir šyšiškis Bronius Kalvaitis. Kulinarinio paveldo sergėtojai virė žuvienę pagal senovinius receptus. Čempionatą stebėjo ir šinioniškai komentavo bei daug kitokių dalykų iš šišioniškių gyvenimo fobeliavo etnografės Indrė Skablauskaitė ir Vaida Galinskienė. Kitą dieną pagal senųjų vietos šeimininkių receptą iškeptu pyragu svečius vaišino etnografinės sodybos šeimininkė Živilė Skirkevičienė.
Tai, ką žygeiviai patyrė Rusnės saloje, be abejo, bus galima pamatyti LRT filmavimo komandos sukurtame dokumentiniame filme, kurių gali būti ir ne vienas. Planuojama iš ekspedicijos sukurti 8 dokumentinius filmus, kuriuos bus galima pamatyti jau šį rudenį.
Vakarop kurėnas su žygeiviais prisišvartavo Mingės kaime. Lankydamiesi Ventės rage jie neatsispyrė pagundai įsilieti į Kintų muzikos festivalį.

 

DSC_0462_resize

Profesoriui A. Bumblauskui dovanojo šermukšnio šakelę, česnako skiltelę.

DSC_0544_resize DSC_0476_resize

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Laima Putriuvienė

Pagėgių savivaldybėje
Liepos 1 d. ant Rambyno kalno M. Jankaus muziejuje nacionalinės ekspedicijos „Nemunu per Lietuvą“ dalyvius pasitiko 2015 metų Lietuvos vaikų ir moksleivių lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų konkurso „Tramtatulis“ laureatė, lumpėniškė Aurelija Jankauskytė, kuri dainavo ir pasveikino visus kalbėdama šišioniškių tarme. Laikantis senųjų papročių garbingiems svečiams ant rankų buvo rišamos šimtaraštės juostelės. Direktorė Liudvika Burzdžiuvienė atvykėliams pristatė M. Jankaus muziejaus veiklą, supažindino su čia organizuojamomis edukacinėmis programomis vaikams, kurių metu jie mokosi gaminti popierių bei rašyti plunksna.
Keliautojai apžiūrėjo muziejaus paveikslų sodą, ragavo pagal senovinį receptą virtos kafijos bei tradicinio Mažosios Lietuvos pyrago – „sankucheno“. Apie kafijos gėrimo tradicijas Mažojoje Lietuvoje svečiams pasakojo šio krašto istoriją gerai žinantis ir ja nuolatos besidomintis Pagėgių savivaldybės vicemeras Sigitas Stonys, kuris tądien buvo pasipuošęs tautiniais rūbais.

Ekspedicijos dalyviai mėgavosi jaukia Rambyno kalno atmosfera ir „Kamanos“ dainomis.

Atvykėliai aplankė gandrų koloniją, kuri juo sužavėjo, o vakarop rinkosi ant Rambyno kalno, kur skambėjo Pagėgių kultūros centro folkloro kolektyvo „Kamana“ dainos (vad. Aksavera Mikšienė). Tradicinės Mažosios Lietuvos krašto dainos, šokiai ir žaidimai pakerėjo atvykėlius. Garbūs svečiai pavaišinti tradiciniais šio krašto patiekalais – štriuceliu, gira, sūriu ir duona su lašinukais.
Nacionalinės ekspedicijos dalyvių apsilankymo Pagėgių krašte metu visos diskusijos, dainos, žaidimai ir kitos linksmybės buvo filmuojamos ir įrašinėjamos.
Ant Rambyno kalno aukuro ugnį įžiebęs profesorius A. Bumblauskas sakė susižavėjęs unikaliais Mažosios Lietuvos kampeliais. Kitas ekspedicijos dalyvis, garsus lenktynininkas B. Vanagas džiaugėsi nuostabia patirtimi, įgyta šioje ekspedicijoje, ir galimybe pamatyti tiek daug skirtingų Lietuvos veidų.
Ši ekspedicija atskleidė unikalių faktų apie Lietuvos istoriją, etnokultūrą, virtuvę ir gamtą.

Pamario inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Aukso ir sidabro kaina vis kyla

aukso ir sidabro kaina

Per pastarąjį dešimtmetį pasaulyje aukso kaina patyrė reikšmingų svyravimų, atspindinčių pasaulinius ekonominius ir geopolitinius įvykius. Šiuo metu aukso kaina yra apie 2 816,75 JAV dolerių už Trojos unciją arba 88,11 EUR už gramą.  Tuo tarpu 2015 m. aukso kaina buvo apie 1 100 JAV dolerių už Trojos unciją. Iki 2020 m. ji palaipsniui kilo, pasiekdama apie 1 900 JAV dolerių už unciją. 2020 m. rugpjūčio mėn. aukso kaina pasiekė tuometinį rekordą, viršydama 2 000 JAV dolerių už unciją, daugiausia dėl

Ar apsauginis stiklas daro įtaką „Samsung“ telefono kameros kokybei?

telefono apsauga

Samsung išmanieji telefonai yra itin populiarūs dėl savo aukštos kokybės kameros, kurios leidžia užfiksuoti ryškias ir detalias nuotraukas. Tačiau daugelis vartotojų, siekdami apsaugoti savo išmanųjį telefoną, naudoja apsauginius stiklus, kurie dengia ne tik ekraną, bet kartais ir kamerą. Dėl to kyla klausimas: ar apsauginis stiklas gali pabloginti Samsung telefono kameros kokybę? Kaip apsauginis stiklas veikia kameros objektyvą? Apsauginiai stiklai gali daryti įtaką nuotraukų kokybei keliais būdais: Šviesos atspindžiai – prastesnės kokybės apsauginiai stiklai gali sukelti šviesos lūžius arba atspindžius, kurie

Kaip finansiniai sprendimai padeda pasirūpinti savo ateitimi?

finansai

Meilę sau įprastai siejame su gera savijauta, poilsiu ar maloniomis akimirkomis, tačiau ji gali pasireikšti ir rūpinimųsi savo finansine gerove. Pasak E. Jurevičiaus, šiandien priimti finansiniai sprendimai turi tiesioginę įtaką mūsų gyvenimo kokybei ateityje. Todėl mylėti save pirmiausia galime protingai valdydami savo pinigus. Išsiugdykite sveikus įpročius Pasak „Luminor“ banko Mažmeninės bankininkystės vadovo Edvino Jurevičiaus, vienas geriausių būdų pasirūpinti savimi – išsiugdyti sveikus finansinius įpročius. Dažnai tai reiškia, kad turime ne tik atsakingai planuoti savo biudžetą, bet ir sąmoningai priimti finansinius

Draudikai užfiksavo rekordiškai daug būsto žalų, didžiausia išmoka − 340 tūkst. eurų

draudimo žala

Draudikai pastebi, kad nesustoja augti registruojamų būsto žalų apimtys. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, praėjusiais metais buvo užregistruota 38,5 tūkst. pranešimų apie patirtas įvairias būsto žalas. Tai yra 7 proc. daugiau nei 2023 metais. Daugiausiai nuostolių gyventojų būstui sukelia gamtos stichijos, užpylimai vandeniu ir gaisrų nelaimės – visose šiose kategorijose žalos pastaraisiais metais tik daugėjo. Bendra žala – 31 mln. eurų Bendra būsto žalų išmokų suma praėjusiais metais siekė 31 mln. eurų – ši suma per dvejus metus išaugo daugiau nei 40

Taip pat skaitykite