Motociklų verslo atstovas atskleidžia savo sėkmės receptą

motociklaiSavaitgalį Lietuvoje nugriaudėjo tarptautinė Motociklininkų diena, kurią kasmet švenčia vis daugiau vairuotojų. Motociklas iš laisvalaikio hobio tampa kasdiene transporto priemone – jų registruojama vis daugiau. Auganti motociklininkų bendruomenė įkvepia idėjų verslui, kuriam svarbiausia – greitis, paliekantis senus mitus už nugaros.

Aktyvus sezonas

Vasaros pradžia signalizuoja, kad šiųmetis motociklų sezonas verslui bus geresnis nei pernai. Motociklininkų gretos Lietuvoje kasmet sparčiai auga ir keičiasi požiūris į šią transporto priemonę, pastebi Justinas Ščelkunovas.

Motociklų detalėmis ir aksesuarais bei vairuotojams skirta apranga prekiaujančios „Moto Moto“ vadovas mano, kad motociklininkų bendruomenei augti padeda socialiniai tinklai, kuriuose atsiranda vis daugiau kokybiško, įtraukiančio turinio. Autentiški pasakojimai drąsina žmones išbandyti dvirates transporto priemones, o kartą pasidavus šiai aistrai, kelio atgal nebėra – pasineriama visa galva.

„Iš to, ką matome dabar, sezonas yra aktyvesnis ir geresnis nei pernai. Žinoma, auga ir konkurencija, tikrai daug verslų plečiasi, tačiau augančios motociklininkų gretos leidžia jaustis optimistiškai“, – teigia J. Ščelkunovas.

Motociklininkų sparčiai daugėja

Pašnekovo žodžius patvirtina statistika. Per pastarąjį dešimtmetį motociklininkais norinčių tapti vairuotojų padaugėjo daugiau kaip du kartus. Jei 2017 m. laikomų vairavimo egzaminų A kategorijai įgyti skaičius siekė 7 tūkst., tai šiemet jis jau viršys 15 tūkstančių. Kartu daugėja ir šalies keliais riedančių motociklų. Pavyzdžiui, vien per praėjusius metus naujų

motociklų registracija Lietuvoje šoktelėjo 13 proc. (nuo 1 805 vnt. 2024 metais iki 2 041 vnt. 2025 metais).

Be to, sparčiai daugėja motociklininkių, kurios jau sudaro kone penktadalį egzaminus laikančių vairuotojų. Ši tendencija atsispindi ir „Moto Moto“ komandoje, kurioje moterys sudaro pusę darbuotojų.

„Jokiu būdu negalima galvoti, kad motociklus vairuoja tik vyrai, moterys taip pat užima svarbią vietą motociklininkų bendruomenėje. Galbūt vis dar pasitaiko, kai atėjęs klientas vyras nustemba, kad jį aptarnauja mergina, bet po pirmųjų sakinių ta nuostaba išsisklaido, nes jokių klausimų dėl kompetencijos nelieka“, – šypsosi pašnekovas.

Kaina lietuviams – nebe svarbiausia

J. Ščelkunovas pastebi, kad motociklas šiandien nebėra tik savaitgalio hobis – jis vis dažniau vertinamas kaip praktiška kasdienė transporto priemonė. O tai diktuoja ir motociklininkų aprangos madas.

„Jei seniau apranga turėjo tiesiog apsaugoti, tai dabar žiūrima į stilių ir patogumą. Žmonės renkasi patogesnę ir iš pirmo žvilgsnio nuo įprastų drabužių nesiskiriančią aprangą, su kuria galima eiti ir į darbą, ir biure niekas nepastebės skirtumo. Tai gali būti specialūs džinsiniai drabužiai ir panašiai“, – pasakoja parduotuvių vadovas.

Būtent prekyba stilinga bei saugia apranga šiuo metu neša didžiąją dalį pajamų „Moto Moto“ verslui. Klientai nori prekes pasimatuoti gyvai, todėl fizinės parduotuvės išlaiko lyderio pozicijas, nors motociklų detalių tiek salonuose, tiek el. parduotuvėje parduodama maždaug po lygiai.

Dar vienas pastaraisiais metais aiškiai matomas pokytis – išaugusi lietuvių perkamoji galia. Motociklininkai vis rečiau žiūri į kainą ir vertina kokybę.

„Šioje srityje dirbu jau gana seniai. Pamenu, kai šalies valiuta dar buvo litas, brangiausi šalmai, kuriais prekiavome, kainavo po 200 litų. Šiandien asortimente turime aukščiausios kokybės šalmų, kainuojančių po 800 eurų, ir pirkėjai tą kokybę vertina bei tikslingai renkasi geriausius gamintojus. Mūsų versle taip pat puikiai matyti, kad gyvenimas Lietuvoje gerėja“, – patikina J. Ščelkunovas.

Versle pabrėžia greičio vertę

Nors motociklininkų bendruomenė auga, pats „Moto Moto“ verslui vis tiek didelę įtaką daro sezoniškumas. Aktyviausias laikotarpis prasideda atšilus orams ir tęsiasi iki rudens, o žiema tampa pasirengimo naujam sezonui metu. Ši tendencija veikia įmonės finansinius srautus ir apyvartinių lėšų poreikį.

„Vėlyvą rudenį ir žiemą intensyviai pildome sandėlį, peržiūrime asortimentą, užsakome naujienas. Tam reikia didelių apyvartinių lėšų dar prieš prasidedant sezonui“, – aiškina J. Ščelkunovas.

Būtent todėl įmonė naudojasi išoriniu finansavimu, finansiniu partneriu pasirinkusi SEB banką. Kredito limitas užtikrino, kad esant poreikiui įmonė galės pasinaudoti papildomomis apyvartinėmis lėšomis, taip pat – naujos parduotuvės prekių asortimentui įsigyti. Anot vadovo, finansavimo labiausiai reikės šių metų spurtui, todėl sutartis sudaryta 12 mėnesių su galimybe pratęsti, nekeičiant pirminių kredito suteikimo sąlygų, pritaikyta ILTE garantija.

Toks finansavimo modelis ypač svarbus mažiems verslams – jis suteikia lankstumo, leidžia drąsiau planuoti plėtrą ir greičiau reaguoti į augančią paklausą. Pasak prekybininko, iš pradžių nedideliam verslui skolintis gali būti nedrąsu, bet ilgainiui ateina supratimas, kad stiprus finansinis užnugaris tikslus leidžia pasiekti gerokai greičiau.

„Sprendimas pasiteisino ir įrodė, kad svarbiausia – pasitikėti savimi ir komanda. Dabar jau galvojame apie naujus projektus“, – sako pašnekovas.

Šiuo metu verslininkas valdo elektroninę parduotuvę ir fizines parduotuves Kaune, Klaipėdoje bei neseniai atidarytą prekybos saloną Vilniuje. Taip pat planuojama fizinių parduotuvių plėtra Šiauliuose bei Panevėžyje.

„Pavyzdžiui, paskutinė banko paskola buvo skirta plėtrai Vilniuje ir sostinės parduotuvės atidarymui. Ją įrenginėjome būtent ne sezono metu, tad trūko apyvartinių lėšų gausiam asortimentui suformuoti. Pasinaudojome finansiniu svertu ir tai pasiteisino. Vilniaus parduotuvę savo lėšomis būtume kūrę dvejus metus, o su banko finansavimu tai padarėme per dešimt mėnesių. Dabar ji jau pradeda atsipirkti“, – pažymi J. Ščelkunovas.

Jis pasakoja, kad sumažinti sezoniškumo įtaką įmonė siekia ir augindama elektroninės parduotuvės pardavimus į užsienį. Jau šiandien dalis užsakymų kasdien atkeliauja iš Latvijos, Lenkijos, Vokietijos, o kartais prekes tenka siųsti ir į Japoniją ar Jungtines Valstijas. Neseniai „Moto Moto“ subūrė rinkodaros specialistų komandą, kuri šį pardavimų kanalą sieks dar labiau sustiprinti.

„Kol kas eksportas nesudaro labai žymios pajamų dalies, bet šioje srityje matome didelį potencialą. Kai Lietuvoje paspaus šaltukas ir motociklų judėjimas sustos, visą savo energiją ir dėmesį nukreipsime į užsienio rinkas, kad pratęstume sezoną“, – ateities planais dalijasi J. Ščelkunovas.

Pranešimą parengė „Fabula“

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Saugiausios ateities profesijos: ką pataria rinktis stojantiesiems 2026-aisiais?

profesijos

Besibaigiant prašymų studijuoti priėmimui, abiturientai ieško krypčių, kurios suteiktų ne tik įdomią kasdienybę, bet ir finansinį saugumą. Vis daugiau jaunuolių žvalgosi į technologijų sektorių – vieną iš nedaugelio sričių, kur pradėjus nuo nulio pajamas įmanoma patrigubinti vos per 5 metus. Šį susidomėjimą patvirtina ir naujausios Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) įžvalgos: iki 2030-ųjų rinkoje sparčiausiai augs su DI, duomenų inžinerija, kibernetiniu saugumu ir tinklų infrastruktūra susijusios profesijos. Šios sritys išliks stabilios net ir DI automatizuojant dalį užduočių, teigia Daiva Kasperavičienė, „Telia“

Tyrimas: kas šeštas gyventojas neskiria pinigų pomėgiams

milijonieriais

Laisvalaikį dažnai siejame su mokamomis veiklomis – kelionėmis, renginiais, sportu ar kūryba, tačiau ne visi gyventojai turi pomėgį, kuriam reguliariai skirtų pinigų. Toks pasirinkimas gali reikšti skirtingus dalykus: vieniems pakanka nemokamų ar mažai kainuojančių veiklų, kitiems tai gali būti finansinio atsargumo, mažesnių pajamų ar kaltės jausmo leidžiant pinigus sau ženklas. Apie tai, kaip įvertinti savo laisvalaikio įpročius ir suderinti taupymą su gyvenimo kokybe, pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Daugiausia pinigų Lietuvos gyventojai skiria kelionėms – taip teigia

Elektrolitai – ne stebuklingas gėrimas. Kada jie iš tiesų padeda, o kada jų nereikia?

elektrolitai

Elektrolitai gali padėti organizmui atkurti skysčių ir mineralinių medžiagų pusiausvyrą po intensyvaus fizinio krūvio, gausiai prakaituojant ar sutrikus virškinimui. Tačiau augantis jų populiarumas turi ir kitą pusę – šie produktai vis dažniau vartojami be aiškaus poreikio, tikintis daugiau energijos, greitesnio atsistatymo ar net mažesnio svorio. Į vaistinę užsukusi moteris pasakojo mažai valganti, tačiau kasdien gerianti elektrolitus, nes tikėjosi taip gauti reikalingų medžiagų, išlaikyti energiją ir greičiau sulieknėti. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Laura Vanagaitė pabrėžia, kad tokia situacija – pavojingas pavyzdys, kaip

Šilutėje sustabdytame automobilyje rastas 21 galbūt neteisėtai laikomas voras

vorai

Šilutėje sustabdytame Lenkijos piliečio automobilyje policijos pareigūnai aptiko 21 įvairių rūšių vorą, kurių teisėto įsigijimo dokumentų vairuotojas nepateikė. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai paėmė vorus rūšims nustatyti – įtariama, kad dalis jų gali būti saugomų rūšių. Vyksta tyrimas. Liepos 12-osios naktį, iš sekmadienio į pirmadienį, Šilutėje policijos pareigūnai sustabdė Lenkijos piliečio vairuojamą automobilį. Jame aptiko lagaminą su 21 įvairių rūšių voru plastikiniuose induose. Į įvykio vietą buvo iškviesti aplinkosaugininkai. Vairuotojas nepateikė vorų teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Aplinkosaugininkai pradėjo administracinio nusižengimo tyrimą,

Taip pat skaitykite