Momentiniai mokėjimai bus vykdomi ir Velykų laikotarpiu

Lietuvos bankas primena, kad šventiniu laikotarpiu dėl momentinių mokėjimų teikiamų galimybių didžioji dauguma mokėjimo paslaugomis besinaudojančių klientų galės pervesti pinigus į sąskaitą kitame banke ar elektroninių pinigų įstaigoje (EPĮ) per kelias sekundes. Įprastus pavedimus atliekantys klientai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jie nebus vykdomi Didįjį penktadienį, šventinį savaitgalį ir antrąją šv. Velykų dieną, t. y. kovo 29-balandžio 1 dienomis. Momentiniai mokėjimai gavėjams kitose finansų įstaigose bus atliekami kaip įprastai – 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Juos atlikti bus galima tik į bankus ir EPĮ, kurios yra pasirengusios teikti šią paslaugą.

Lietuvos banko duomenys rodo, kad praėjusiais metais momentinių mokėjimų skaičius itin išaugo prieš Didįjį penktadienį. Veikiausiai tuo laikotarpiu gyventojai aktyviausiai apsiperka šventėms. Momentinių mokėjimų skaičius nuolat didėja. 2024 m. sausio 1-kovo 15 d. momentinių mokėjimų CENTROlink per dieną vidurkis buvo 11,3 proc. didesnis nei tą patį praėjusių metų laikotarpį. Momentiniai mokėjimai, vykdyti per CENTROlink sistemą, palyginus su visais SEPA mokėjimais, 2023 m. sudarė 55 proc.

Šventiniu laikotarpiu, kaip ir įprastai, bus vykdomi pavedimai tarp sąskaitų banko ar EPĮ viduje, atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis fizinėse prekybos vietose ar internetu, mokėjimai už el. prekybos sandorius. Gyventojai galės išsigryninti pinigų bankomatuose, naudotis internetine bankininkyste ir išmaniosiomis programėlėmis.

Momentinius mokėjimus galima atlikti tik į bankus ir EPĮ, kurios yra pasirengusios teikti šią paslaugą. Šventiniu laikotarpiu inicijuojant momentinį mokėjimą būtina atkreipti dėmesį į banko ar EPĮ pateikiamą informaciją pildant pavedimo duomenis ir prireikus pažymėti, kad jis būtų vykdomas kaip momentinis. Jeigu nebus galimybės atlikti momentinį mokėjimą, klientams bus siūlomas įprastas SEPA mokėjimas, kuris gavėją kitoje finansų įstaigoje pasieks tik po švenčių.

Lietuvos bankas dar 2017 m. pabaigoje savo mokėjimo sistemoje CENTROlink suteikė galimybę teikti momentinius mokėjimus, leidžiančius per kelias sekundes pervesti pinigus savaitgaliais, švenčių dienomis, visą parą, septynias dienas per savaitę. Ši sistema yra atvira visiems mokėjimo paslaugų teikėjams. Poreikis teikti momentinių mokėjimų paslaugą tapo itin aktualus, nes netrukus įsigalios ES momentinių mokėjimų reglamentas, įpareigosiantis kredito įstaigas, neteikiančias momentinių mokėjimų paslaugos, pradėti ją teikti iki 2025 m. spalio mėn., o elektroninių pinigų ir mokėjimų įstaigas, kurios neteikia šios paslaugos, pradėti ją teikti iki 2027 m. kovo mėn.

2020 m. liepos mėn. maksimali leistina momentinių mokėjimų suma buvo padidinta iki 100 tūkst. Eur, tačiau, valdydamos riziką, finansų įstaigos gali taikyti ir mažesnę sumą, todėl dėl konkrečių taikytinų apribojimų reikėtų kreiptis į savo finansų įstaigą.

Lietuvos banko inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kaip neatsidurti sukčių akivaruose? Kursai visuomenei „Atsparumas finansiniam sukčiavimui“

sukčiavimas

Lietuvos bankas, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) ir Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras (AML centras) suvienijo jėgas siekdami stiprinti visuomenės atsparumą finansiniam sukčiavimui. Pristatomas nemokamas mokymų kursas, padėsiantis gyventojams atpažinti dažniausiai pasitaikančias finansinio sukčiavimo formas ir suprasti, kaip nuo jų apsisaugoti.   Vyriškis sukčiams į rankas atidavė 150 tūkst. Eur. Sukčiai apsimetė policijos pareigūnais ir banko darbuotojais. Tą pačią dieną moteris pranešė, kad nepažįstami asmenys įtikino ją investuoti į internetinę platformą. Jos nuostoliai – 65 tūkst. Eur. Tokias žinutes žiniasklaidoje, deja,

Pamestos monetos Palangoje

monetos

Kartais istorija prabyla ne iš storų kronikų ar valdovų laiškų. Kartais ji suskamba mažame, delne telpančiame metalo gabalėlyje – monetoje, kuri prieš kelis šimtus metų išslydo kažkam iš pirštų Palangos smėlyje. Įsivaizduokite: XVI a. rytas prie Baltijos. Palei kopas linguoja arkliais kinkomi vežimai, nuo jūros pučia druskingas vėjas, o Palangos dvaro kieme šurmuliuoja pirkliai, žvejai, keliautojai. Kažkas skuba, kažkas derasi dėl prekių, kažkas skaičiuoja pinigus. Ir štai – moneta nukrenta ant žemės. Gal jos niekas nepastebi. Gal savininkas trumpam sustoja,

Už neiškeltą valstybės vėliavą per valstybės šventes siūlo 100-300 eurų baudą

vėliava

Liepos 9 d.  Seimo narys Audronius Ažubalis (konservatorius) įregistravo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 519 straipsnio pakeitimo projektą, kuriuo siūloma griežtinti atsakomybę už Lietuvos valstybės vėliavos neiškėlimą valstybės švenčių dienomis. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją ir Liepos 6-ąją Lietuvos valstybės vėliavą privaloma iškelti prie valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų bei gyvenamųjų namų, kuriuose nuolat gyvenama. Tačiau praktika rodo, kad kai kuriuose Lietuvos regionuose šios pareigos masiškai nepaisoma. Šiuo metu už valstybės vėliavos iškėlimo tvarkos

Padėkojo garsinusiems Pamario kraštą Lietuvos moksleivių dainų šventėje

padėkos

Šilutės rajono savivaldybėje pagerbti ir simbolinėmis dovanomis apdovanoti Lietuvos moksleivių dainų šventėje mūsų kraštui atstovavusių kolektyvų vadovai bei savivaldybės administracijos delegacija. Šiemet Lietuvos moksleivių dainų šventėje Šilutės rajonui atstovavo net 270 dalyvių – jaunieji dainininkai, muzikantai, šokėjai ir jų vadovai, kurie savo talentu, nuoširdžiu darbu garbingai pristatė Pamario kraštą. Apdovanoti Šilutės meno mokyklos jaunųjų ir jaunučių chorų vadovė Daiva Pielikienė, folkloro ansamblio vadovė Vytautė Stonkutė, akordeonininkų seksteto vadovė Loreta Kabanova, fanfarinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Pamarys“ ir šokių kolektyvo „Pamarietė“ vadovai

Taip pat skaitykite