Mokytoja, palikusi ryškų pėdsaką Šilutės istorijoje

Sausio 15-ąją, Klaipėdos krašto dieną, tuo pačiu Šilutės pirmosios gimnazijos mokytojos, direktorės, Šilutės Garbės pilietės, doc. dr. Romualdos Dobranskienės gimtadienio dieną (būtų sukakę 90 metų), Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta knyga „Mokytojos mitas“.

Tai kolektyvinis darbas, sudarytas iš beveik trisdešimties žmonių prisiminimų.

Romualda Dobranskienė

Šilutės Garbės pilietė Romualda Dobranskienė. Laimos Putriuvienės nuotr. iš „Pamario“ archyvo, 2006 m.

Gausus būrys šilutiškių, buvusių mokinių, kolegų, namiškių atėjo į biblioteką. Muzikinį foną kūrė Marijus Kučikas (pianinas) ir bardas Adas Nausėda, dainavo dukra Indrė ir anūkė Indrė Dirgėlaitė. R. Dobranskienės gyvenimo akimirkas skaidrėse atkūrė bibliotekininkė Dalia Pupšytė.

Atsiminimai

Renginio vedėja Irena Arlauskienė apgailestavo, kad, deja, švęsti kartu jau nebėra galimybės: prieš trejetą metų mus su Romualda išskyrė lemtis. Išsiskyrimo ribą nuoširdžiu poetiniu tekstu – eilėraščiu „Išlydėjimas“ išsakė buvęs direktorės mokinys Marijus Budraitis. Jį perskaitė Šilutės kamerinio dramos teatro aktorius Vygantas Paldauskas, taip pat šios direktorės mokinys: Aš tavo balsą tamsoje girdžiu

Tarp ištampytų atlaidumo stygų.

Karalių miestas liūdnas be karalių,

Tiesos gelmė tokia siaura.

Kai skrisi kildama virš marių,

Pažvelk žemyn, ten Tavo mokykla.

I. Arlauskienė kalbėjo: „Ne vieną jubiliejinę ar proginę šventę esame leidę kartu. Prisimindami džiugias ir pakylėtas jų akimirkas, skleiskime ir šįvakar šventinę nuotaiką, prisimindami Mokytoją, dainuodami jos dainas, pasakodami kartu išgyventus nuotykius ar padarytas išdaigas. Tai, kas labiausiai įsirėžė į atmintį, jau aprašėme knygoje. Atkūrėme mums mielas asmenybės savybes, prisiminėme jos požiūrį į svarbius dalykus, veiklą. Kartu sudėję savo atsiminimus, mes sukūrėme kolektyvinę mokytojos atmintį, kuri turi mitologijos istorijoje ilgalaikiškumo geną. Istorijos ir mūsų atminties vizijų išliekamoji vertė – asmenybės įtikrinimas. Įžvalgus skaitytojas šioje knygoje ras daug svarbių žmogaus gyvenimo ir veiklos pamokų, o gal paakintas mitinio įtaigumo ir pasinaudos kaip idealu ar pavyzdžiu.“

Nijolė Banytė-Bagdonienė pasidžiaugė, kad teko laimė sutikti  R.  Dobranskienę, kuri buvo mylima mokytoja, padėjusi jai atrasti „poetinę gyslelę“ –  pažadino kūrybai. Kartu ji buvo ir antroji klasės auklėtoja, kuri padėdavo išspręsti ne vieną konfliktinę situaciją. N. Bagdonienė perskaitė keletą savo mokyklinių metų eilėraščių.

Jautriai apie savo pažintį ir bendrus darbo metus su R. Dobranskiene Šilutės pirmojoje vidurinėje mokykloje (dab. Šilutės pirmoji gimnazija) atsiliepė dailės mokytoja, knygos viršelio dizainerė ir iliustracijų autorė Rūta Čiuželienė. Ji prisiminė ir pabrėžė, kad labiausiai jai įstrigę tai, kad direktorė visada šypsodavosi, būdavo patarėja ir įvairių sumanymų palaikytoja, ypač tapant freskas, kurių, gaila, neišliko renovuojant pastatus. 

Ekskursijos sunkvežimiu… į Maskvą

Vakaro metu ne kartą prisimintos R. Dobranskienės organizuotos ekskursijos į Maskvą ir Sankt Peterburgą (tuomet Leningradą) – paprasčiausiu sunkvežimuku, užtrauktu brezentu, jei kartais lytų. Bet nelijo, už tai galima buvo žvalgytis ir dainuoti, dainuoti. Kiek reikėjo pasiryžimo, drąsos ir begalinės atsakomybės sunkvežimiu vykti į tokį kelią…

Prisiminta, kad dirbdama Vilkyčiuose ir Priekulėje, Švėkšnoje ir Šilutėje R. Dobranskienė vadovavo šokių rateliams, organizavo šventes, kvietė į mokyklas tikrus rašytojus, kad mokykla taptų gyvesnė, įvairesnė, užuobėga nuo to meto skurdžios buities.

Jautriai skambėjo mėgstamiausios mokytojos R. Dobranskienės dainos „O kur jūs, mano mokiniai?“ ir „Grįšiu“ – I. Dirgėlaitei ir A. Nausėdai pritarė vakaro dalyviai.

Klaipėdos universiteto profesorė Elvyra Acienė pasakojo neprisimenanti pirmojo susitikimo su R. Dobranskiene. Niekada apie tai nemąstė, tačiau Romutė (taip ją visada vadino jos leidimu) nematomai atėjo į jos gyvenimą ir pasiliko. Nuo 1990 m. R. Dobranskienė – Klaipėdos universiteto Socialinio darbo katedros docentė.

„Visada sulaukiau jos palaikymo, pritarimo ir patarimo. Romutė buvo šviesulys iki pačių paskutinių minučių“, – kalbėjo profesorė, pasidžiaugdama Šilutės bendruomene, saugančia mokytojos R. Dobranskienės atminimą, ir palinkėjo antrojo papildyto knygos leidimo.

Į Šilutę vykdavo semtis patirties

Šilutės Vydūno gimnazijos mokytoja Daiva Trijonienė į knygą pažvelgė tarsi iš šalies. Dėkojo knygos sudarytojai ir pasakotojai I. Arlauskienei už atliktą didžiulį darbą – medžiagos rinkimą, sudėliojimą į skyrius. „R. Dobranskienė – didelė asmenybė, bajorišką kilmę priėmė kaip atsakomybę palikti po savęs daug gerų darbų. 1992 metais su bendraminčiais įkūrusi Hermano Zudermano literatūrinės kraštotyros klubą, dvidešimt ketverius metus jam vadovavo, leido knygas, rašė straipsnius. Šiandien kalbame apie įtraukųjį ugdymą –  tai mokymasis visiems kartu, dėmesys kiekvienam vaikui, mokykla, kurioje gera visiems. Tos ugdymo krypties dairomės po užsienį. Tuo tarpu į Šilutės pirmąją vidurinę mokyklą, kurioje buvo sukurta mokinių savivalda, kur buvo pagarbus santykis su mokinių tėvais, globėjais, mokiniais ir mokytojais, kai kiekvieną rytą mokyklos bendruomenės narius direktorė pasitikdavo ant laiptų, jau prieš daug metų patirties pasisemti atvykdavo svečių iš visos Lietuvos ir užsienio“, – kalbėjo D. Trijonienė.

Savo prisiminimais dalijosi Antanas Venckus, buvęs Šilutės baldų kombinato direktorius, R. Dobranskienę pažinojęs dar nuo mokymosi Priekulės vidurinėje mokykloje laikų. Prisiminė ir pasidžiaugė, kad bendrų pastangų dėka pavyko atstatyti Šilutėje Hermano Zudermano paminklą.

„Iš jos buvo galima daug ko pasimokyti. Ji viską gerai apgalvodavo, suplanuodavo, daug rašė, paliko didžiulį žinių bagažą, skatino visus žengti į priekį, kad ir kaip sunku būtų. R. Dobranskienė mokėsi neakivaizdiniu būdu, ir disertacijai pasirengė neakivaizdiniu būdu. Tuo paskatinusi ir kitus eiti panašiu keliu – mokytis ir tobulėti“, – kalbėjo A. Venckus.

Pabaigai – „Baltas paukštis“

Doc. dr. R. Dobranskienė – keletą metų buvo Šilutės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos konkurso „Literatūrinis ruduo „Prisijaukinkim žodį, paukštį, debesį…“ vertinimo komisijos pirmininkė, rašė straipsnius, skleisdama lietuvišką  žodį, puoselėdama jį. Skatino knygų autorius rašyti, mielai sutikdavo kalbėti jų knygų pristatymuose, turėjusiuose įtakos kalbos ir literatūros plėtotei viešajame bei akademiniame gyvenime.

Prisiminimų vakaras baigėsi Vytauto Kernagio daina „Baltas paukštis“. Norintieji galėjo įsigyti knygų „Mokytojos mitas“.

Ant Romualdos Dobranskienės šeimos kapo buvo padėta gėlių ir uždegta žvakelių.

Birutė Morkevičienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kibernetinis saugumas: kaip atpažinti programišius ir apsaugoti savo nuosavybę?

saugumas

Visame pasaulyje spalį minimo kibernetinio saugumo mėnesio proga, Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) specialistai atkreipia gyventojų dėmesį į keletą šiuo metu populiarių programišių taktikų ir ragina gyventojus būti budriais. Skambina pažįstamas telefono numeris? Tai dar nieko nereiškia Dalis gyventojų vasaros pabaigoje jau galėjo susidurti su „Google“ darbuotojais apsimetančiais sukčiais. Jie dažniausiai skambino iš lietuviško numerio, kalbėjo rusiškai ir, įvairiais būdais gąsdindami bei skubindami, bandė išvilioti gyventojų asmeninius duomenis. Tam, kad skambutis nesukeltų įtarimo, programišiai naudoja mobiliojo numerio klastojimo (angl. „spoofing“)

Kaip pritaikyti minimalistinį kiemo dizainą lietuviškam klimatui?

Minimalistinis stilius vis labiau populiarėja ne tik interjero, bet ir kiemo dizaino srityje. Šis stilius žavi savo paprastumu, švarumu, tvarka bei funkcionalumu. Tačiau Lietuvoje, kur klimatas yra permainingas, o sezonų kaita kelia specifinius reikalavimus, kuriant minimalistinį kiemą, reikia atsižvelgti į tam tikras sąlygas. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip minimalistinis kiemo aplinkos dizainas gali būti pritaikytas lietuviškam klimatui, kad jis būtų ne tik estetiškas, bet ir praktiškas visais metų laikais. Kas yra minimalistinis kiemo dizainas? Minimalistinis stilius pasižymi paprastumu ir aiškumu, vengiant

Metaliniai laiptai: nuo idėjos aptarimo iki montavimo proceso

Metaliniai laiptai – konstrukcinis elementas, įvairios paskirties patalpose (gyvenamieji namai, biurai, komerciniai ir pramoniniai pastatai ir kita) atliekantys ne tik tiesioginę savo funkciją (tai yra užtikrinantys saugų, patogų užlipimą ir nulipimą), bet ir suteikiantis joms estetiškumo. O įgyvendinus tinkamą dizaino idėją – ir išskirtinumo.   Nepriklausomai nuo to, kaip atrodo ir prie kokio patalpos interjero ar eksterjero yra derinami laiptai, procesas  nuo pastarųjų idėjos iki montavimo – ilgas, sudėtingas, reikalaujantis tiek kūrybiškumo, tiek techninių įgūdžių – savybių, kurias, savaime suprantama, turi

Darbas Norvegijoje nemokantiems kalbos: kodėl verta bendrauti su įdarbinimo agentūromis?

Užsienio kalbų mokėjimas atveria įvairias profesines galimybes net ir gyvenant Lietuvoje, kurioje, atrodytų, turėtų pakakti ir gimtosios kalbos žinių. Tad anglų kalba ar vietinė tos šalies, į kurią vykstama, kalba – neabejotinai svarbus privalumas, kalbant apie darbą užsienyje. Žinoma, toli gražu ne kiekvienas žmogus, dėl įvairių aplinkybių, gali pasigirti mokantis vieną ar kitą kalbą. Atrodytų, jog tokioje situacijoje užsienio darbo rinkos durys yra užvertos arba gauti darbo vietą prilygsta loterijai. Tiesa, tarpininkavimo įdarbinant paslaugas teikiančios įmonės, žinančios realią situaciją, svetur darbo ieškančius,

Taip pat skaitykite