Mokslininkai tikina: „Netolimoje ateityje astronautai Mėnulyje ir Marse augins savo daržoves bei žuvis“

Vilniuje lankėsi Prancūzijos kosmoso medicinos instituto MEDES kosmoso fiziologas Alain Maillet ir „SpaceshipFR“ kosmoso inovacijų ekspertas Thierry Varlet. Revoliucinius mitybos sprendimus ilgalaikėms misijoms Marse bei Mėnulyje kuriantys tyrėjai atvyko aptarti partnerystės su Lietuvos bendrove „Super Garden“, kartu su „Biordico“ gaminančia šaltyje džiovintus užkandžius Europos astronautams.

Tradiciškai Europos kosmoso sektoriuje dominuoja Prancūzija ir Vokietija, tačiau pastaraisiais metais Lietuva čia taip pat sparčiai skinasi kelią, ypač – maisto technologijų srityje. Lauros Kaziukonienės įkurta bendrovė „Super Garden“ jau įsitvirtino kaip šaltyje džiovinto maisto gamybos lyderė, o bendradarbiaudama su prancūzų inovatoriais įmonė siekia žengti dar toliau – į pasaulinę kosmoso industriją.

„Lietuvoje turime tiek žinių, tiek technologinių galimybių prisidėti prie ilgalaikių Europos ir pasaulio kosminių misijų. Šiais laikais, kai vis drąsiau kalbame ne tik apie kitų planetų tyrinėjimą, bet ir gyvenimą kosmose, pilnavertės mitybos mikrogravitacijos sąlygomis tema tampa kaip niekad aktuali ir mes norime būti šios diskusijos dalimi“, – vizito metu sakė L. Kaziukonienė.

Su Europos kosmoso agentūra (ESA) bei Prancūzijos kosmoso agentūra (CNES) glaudžiai bendradarbiaujantis A. Maillet atskleidė, kad šiuo metu kuriami inovatyvūs maisto gamybos sprendimai jau netrukus turėtų leisti astronautams Marso bei Mėnulio misijose ne tik gaminti pilnaverčius patiekalus, bet ir patiems auginti žalumynus, daržoves bei veisti žuvis.

Produktus sudžiovina šaltyje

„Ilgus dešimtmečius astronautai valgė šaltyje džiovintus ir termiškai apdorotus produktus. Džiovinimas šaltyje – nuostabi technologija, toks maistas puikiai tinka kosmosui, nes yra lengvas, kompaktiškas, maistingas ir turi ilgą galiojimo laiką. Tačiau ilgalaikėms misijoms to nepakaks.

Jei norime, kad astronautai gyventų Marse metų metus, turime suteikti jiems galimybę valgyti tikrą maistą, šviežias daržoves, natūralius baltymų šaltinius, ir gaminti pilnaverčius, namus bei gyvenimą Žemėje primenančius patiekalus”, – sakė A. Maillet.

Prancūzijos mokslininkai vysto hidroponines ir akvaponines sistemas, kurios leis auginti augalus be dirvožemio bei veisti žuvis. Kuriami išmanieji šiltnamiai su dirbtinio intelekto technologija optimizuos daržovių bei žalumynų auginimą kosmose, užtikrindami nuolatinį šviežių produktų tiekimą. Tuo tarpu naujos kosminės kulinarijos technologijos astronautams leis gaminti – kepti, virti, troškinti – maistą mikrogravitacijoje.

„Maisto gaminimas yra ne tik apie mitybą – tai svarbi psichologinės gerovės dalis. Įsivaizduokite, kad gyvenate Marse dvejus metus valgydami tik supakuotą maistą. Galimybė užsiauginti šviežią baziliką ar pasigaminti šiltą patiekalą gali daryti didžiulę moralinę įtaką“, – teigė A. Maillet, lankydamasis Lietuvoje.

Prancūzai bendradarbiaus su „Super Garden“

Prancūzų mokslininkai Lietuvoje lankėsi siekdami stiprinti bendradarbiavimą su „Super Garden“ komanda. Tyrėjai ieško būdų efektyviai integruoti Lietuvoje gaminamus šaltyje džiovintus produktus, praturtintus inovatyviais baltymais, su šviežiai kosmose auginamais ingredientais, kad astronautų mityba būtų visavertė ir subalansuota.

„Diskutuodami vis labiau atrandame, kaip ir kodėl mūsų šaltyje džiovinto maisto technologijų sujungimas su A. Maillet bei jo komandos vystomomis kosminėmis ūkininkavimo sistemomis gali iš esmės pakeisti astronautų kasdienybę. Tikiu ir tikiuosi, kad ši partnerystė atneš ilgalaikių pokyčių“, – kalbėjo L. Kaziukonienė.

Nors CNES ir „SpaceShipFR“ tyrimai yra orientuoti į kosmosą, jų poveikis gali būti kur kas platesnis. Tie patys metodai, kurie leis auginti daržoves bei žuvis Marse, gali išspręsti globalias maisto tiekimo problemas ir Žemėje.

„Maisto gamybos sistemos, kurias vystome, gali pakeisti ir mūsų pačių supratimą apie žemės ūkį. Nesvarbu, ar tai būtų maisto auginimas ekstremaliomis klimato sąlygomis, ar efektyvesni ir vietą taupantys miesto ūkiai – kosmoso tyrimai visada tampa inovacijomis ir mūsų planetai”, – Vilniuje teigė A. Maillet.

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pasisavino vyro pinigus

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Sausio 30 d. į Šilutės r. PK kreipėsi vyras, gim. 1970 m., gyv. Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, kad 16 m. už jį jaunesnė moteris pasisavino jo 700 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 5 d. vakare viešoje vietoje Melioratorių al., Šilutėje, neblaivus (2,25 prom.) vyras, gim. 2002 m., sukėlė fizinį skausmą 10 metų už jį vyresniam vyrui. Taip pat apdaužė ir apgadino netoli stovėjusį moters elektrinį motorolerį. Nuostolis 200 eurų. Pradėtas ikiteisminis

Palangių daržininkystė prasideda. Kaip greičiau užsiauginti šviežių ir sultingų svogūnų laiškų?

svogūnai ant palangės

Dienoms jau pagaliau ilgėjant, savaime norisi daugiau žalumos ir vitaminų. Ant palangės žaliuojantys prieskoniai ir žalumynai ne tik kuria pavasarišką nuotaiką, bet ir yra nepamainomi pagalbininkai virtuvėje. Kad palangių daržininkystės sezonas Lietuvoje jau prasidėjo, pastebi prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė. Pasak jos, dažnuose namuose pirmaisiais pavasario pranašais tampa svogūnų laiškai, mat svogūnų sodinukų kaina patraukli, o daug darbo jiems užauginti nereikia. „Populiarėjant sveikai mitybai ir natūralumui, daugelis atsigręžia į tai, kuo užsiimant matydavo savo tėvus, senelius. Todėl daržininkystė

Ant dviračio – ištisus metus. Kokių taisyklių negalima pamiršti žiemą?

Ant dviračio žiemą

Pastarųjų žiemų klimato pokyčiai keičia mūsų šalies dviratininkų elgesį: Lietuvoje dviratis tampa nebe sezonine, o ištisus metus naudojama transporto priemone. Ekspertai pataria, kaip dviračiu rūpintis žiemos laikotarpiu ir kokių taisyklių, esant dabartinėms oro sąlygoms, privalu laikytis sėdant ant šios transporto priemonės.   „Nors eismo dalyviai dažnai laikosi nuomonės, kad dviratis šaltuoju metu nėra tokia patogi transporto priemonė kaip automobilis, vis šiltesnės žiemos leidžia jį minti visus metus. Svarbu žinoti, kad žiemos sezonu reikia tinkamai jį paruošti ir kiekvieną kartą atidžiai

Kreditinei kortelei – 75-eri: kaip vienas išradimas pakeitė mūsų finansinius įpročius

Ar žinojote, kad vasario 8 d. švenčiame kreditinės kortelės gimtadienį? Šią dieną galime pažvelgti į šio išradimo istoriją ir tai, kaip jis pakeitė mūsų finansinį gyvenimą. Per daugiau nei 70 metų kreditinė kortelė tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Kaip ir kodėl – pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Pirmoji kreditinė kortelė atsirado 1950 metais, kai JAV finansinių paslaugų teikėjai „Diners Club“ išleido kortelę, skirtą restorano sąskaitoms apmokėti. Tai buvo nauja finansinė idėja, sugalvota vienos vakarienės metu, kai verslininkas Frankas

Taip pat skaitykite