Miškų savininkai ar valdytojai iškirstą mišką privalo atkurti per trejus metus

Lietuvos Respublikos Miškų įstatymas nustato, kad miškų savininkai ar valdytojai, įvykdę plynuosius kirtimus, privalo iškirstą mišką per 3 metus atkurti. Valstybinė miškų tarnyba primena, kaip tai padaryti tinkamai. Miško savininkai, valdytojai ir naudotojai privalo per trejus metus nuo iškirtimo tinkamai jį atkurti, prižiūrėti, saugoti nuo gaisrų ir miško kenkėjų, nuo ligų bei kitų neigiamų veiksnių. Miško želdiniai ir žėliniai, įskaitant augančius neplynųjų kirtimų biržėse, turi būti prižiūrimi ir saugomi iki septynerių metų, kol susiformuos jaunuolynas ir bus vykdomi ugdymo kirtimai.

Žuvę miško želdiniai ir žėliniai turi būti atsodinami ne vėliau kaip iki ketvirtųjų želdinių augimo metų pabaigos arba per metus po žėlinių apskaitos, neplynųjų kirtimų biržėse – baigus kirtimus, kai juose augančių perspektyvių medžių ir krūmų rūšių tankis nepakankamas.

Miško želdiniai turi būti sodinami į paruoštą dirvą. Dirva miško želdiniams ruošiama atsižvelgiant į želdavietės sąlygas. Želdinių ir žėlinių rūšinė sudėtis turi atitikti augavietės sąlygas ir miško funkcinę paskirtį. Miško dauginamoji medžiaga, naudojama miškams atkurti ir įveisti, turi atitikti reikalavimus. Mišką draudžiama želdinti nekokybiškais miško sodmenimis, vienmečiais eglės ir ąžuolo sėjinukais (išskyrus išaugintus konteineriuose), ir visų medžių rūšių savaiminukais.

Privatus miškas dažniausiai atkuriamas vadovaujantis vidinės miškotvarkos projektu. Kai nėra parengto vidinės miškotvarkos projekto, atkuriamas neteisėtai iškirstas miškas, pertvarkomi medynai ir (ar) krūmynai, turi būti rengiamas nuostatų 6 priede nurodytos formos Miško želdinimo ir žėlimo projektas.

Miškas laikomas atkurtu, kai želdiniuose ar žėliniuose tolygiai išsidėsčiusių perspektyvių medžių rūšių tankis, atsižvelgiant į kiekvienos medžių rūšies kiekį rūšinėje sudėtyje, yra didesnis arba lygus: pušies Pa augavietėje – 0,5 tūkst. vnt./ha, pušies Pb augavietėje – 1,2 tūkst. vnt./ha, pušies kitose augavietėse – 2,5 tūkst. vnt./ha, eglės – 1,6 tūkst. vnt./ha, ąžuolo, buko, guobinių – 1,8 tūkst. vnt./ha, uosio, klevo – 1,6 tūkst. vnt./ha, liepos, juodalksnio, beržo, baltalksnio – 1,5 tūkst. vnt./ha, drebulės, maumedžio – 0,9 tūkst. vnt./ha. Už miško neatkūrimą numatomos baudos. Miško atkūrimą kontroliuoja Aplinkos apsaugos departamentas.

Valstybinės miškų tarnybos informacija

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kelionė po brolių Grimų pasakų karalystę

Sparčiais žingsneliais į Vydūno viešąją biblioteką sausio 23 d. atstriksėjo Pagėgių lopšelio-darželio „Zuikučių“ grupės auklėtiniai su mokytoja Aurelija Preimoniene ir mokytojos padėjėjomis Daiva Aleškevičiūte bei Gabriele Stunguryte. Tądien čia vyko literatūrinė skaitymo skatinimo edukacija „Stebuklų šalies paslaptys: atrask brolių Grimų pasaulį!“, skirta vieno iš brolių Grimų, vokiečių pasakų rinkėjo ir tyrėjo, bibliotekininko, kalbininko Jakobo Grimo 240-osioms gimimo metinėms paminėti. Vaikučiai įdėmiai klausėsi pasakojimo apie brolius Grimus, sužinojo, kad jie buvo garsūs vokiečių kalbininkai ir tautosakininkai, kurie labai mėgo rinkti bei

Kviečia drauge kurti agrosektoriaus proveržį parodoje „Ką pasėsi… 2025“

Kovo 27–29 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyksiančioje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi… 2025“ susijungia naujausios technologijos, tradicijos ir šiuolaikiškas požiūris į žemės ūkį. Didžiausias Baltijos šalyse tokio pobūdžio renginys – puiki erdvė įmonėms ir organizacijoms pristatyti vystomą veiklą, inovacijas, užmegzti ir plėtoti bendradarbiavimo tinklą. Parodoje – ilgametės tradicijos ir atviras žvilgsnis į ateitį  Pasakodama apie VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centro (VSPC) jau 29-ąjį kartą organizuojamą tarptautinę parodą „Ką pasėsi… 2025“, direktorė Rita Petlickaitė

Draudikai praneša, kad daugėja išmaniųjų įrenginių nuostolių

Tobulėjant technologijoms ir augant išmaniųjų įrenginių skvarbai, ekspertai akcentuoja – didėja ir skaitmeninių įrenginių patiriama žala. Gyventojai naudoja vis brangesnius išmaniuosius įrenginius, kuriuos praradus ar netikėtai sugadinus vidutinė žala siekia apie 460 eurų, tai yra 17 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, bendra išmaniųjų įrenginių žalų suma 2024 m. perkopė 1,3 mln. eurų sumą. „Lietuvos draudimo“ klientų aptarnavimo centro vadovas Mantas Norkus pastebi, kad dažniausiai išmanieji įrenginiai nukenčia nuo vandens, drėgmės, karštų paviršių ir ugnies. Kartais pakenkia

Vairavo neblaivus

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone ir Pagėgių savivaldybėje. Sausio 23 d. rytą namuose Kentrių k., Pagėgių sav., rastas vyro, gim. 1955 m., kūnas be išorinių smurto požymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Sausio 24 d. naktį K. Kalinausko g., Šilutėje, sustabdytas automobilis ,,Audi“, kurį vairavo neblaivus (2,46 prom.) vyras, gim. 1983 m. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Sausio 22-os vėlų vakarą namuose Žemaičių Naumiestyje neblaivi (2,28 prom.) moteris, gim. 1999 m., grasino peiliu, blaiviam vyrui, gim. 1993 m.

Taip pat skaitykite