Miškai ne tik ramina, bet ir paklaidina: kaip rasti kelią atgal į civilizaciją?

Kad ir kokia sausa buvo vasara, palijus internete grybautojai pradėjo dalintis nuotraukomis su pirmaisiais laimikiais, o netrukus tikėtina prasidės ir didysis grybavimo sezonas.

Tačiau miško tankmė ne tik ramina ir slepia grybus, bet pamiršusius budrumą ir atsargumą gali ir paklaidinti. Todėl labai svarbu į mišką eiti pasiruošus, kad pramogaujant gamtoje neištiktų nelaimė ir rastumėte kelią atgal į civilizaciją. Telefonas grybautojams privalomas kaip sviestas prie baravykų.

Į mišką žengti be telefono nerekomenduojama

Mobiliuosius telefonus eidami į mišką neretai paliekame automobilyje bijodami pamesti, o gal tiesiog norėdami „atsijungti“ nuo išorinio pasaulio. Tai yra klaida, dėl kurios gali tektis gailėtis, nes net ir ne pačiame didžiausiame miške lengva prarasti buvimo vietos ar judėjimo krypties nuovoką.

Telekomunikacijų bendrovės „Telia“ išmaniųjų įrenginių eksperto Simono Tilindžio teigimu, telefonas prireikus leidžia išsikviesti pagalbą. Jis taip pat suteikia galimybę pasinaudoti naudingomis programomis, leidžiančiomis miške nepasiklysti ir jaustis saugiau.

„Visų pirma, kalbame apie GPS navigaciją ir žemėlapių programėles. Jos leidžia matyti savo buvimo vietą ir rasti kelią į norimą tašką. Žinoma, miške „Google Maps“ ar kita programėlė gali ir neparodyti tikslaus ar greičiausio kelio iki automobilio, nes miško keliai ir takai žemėlapiuose dažniausiai nėra sužymėti, o ir interneto laukinėje gamtoje gali nebūti. Visgi bendrą judėjimo kryptį tokia programėlė tikrai parodys. Tik svarbu įsitikinti, kad telefone yra įjungta GPS ir vietos nustatymo funkcija. Taip pat prieš einant į mišką žemėlapių programėlėje pravartu pasižymėti vietą, kurioje paliktas automobilis, ar kitą atskaitos tašką, padėsiantį geriau orientuotis ir rasti kelią atgal“, – sako S. Tilindis.

Nepasiklysti padeda kompasas ir išmanūs sprendimai

Ekspertas, pažymi, kad dauguma šiuolaikinių telefonų turi ir pasaulio kryptį rodantį skaitmeninį kompasą, tad, jei dėl kokių nors priežasčių pasinaudoti žemėlapiu ar navigacijos programėle galimybės nėra, nesunku sužinoti bent jau kryptį, kuria reikėtų judėti. Žinoma, tam, visų pirma svarbu prisiminti, kuria kryptimi yra automobilis, kelias ar artimiausia gyvenvietė. Tą reikėtų įsiminti dar prieš žengiant į mišką.

„Pastaruoju metu nemažai dėmesio sulaukia įvairių daiktų ar juos turinčių žmonių buvimo vietą žinoti leidžiantis „AirTag“ prietaisas. Reikėtų žinoti, kad jis veikia tik specialiame „Find My“ tinkle, kuris yra palaikomas „Apple“ įrenginių automatiškai siunčiamais „Bluetooth“ signalais. Kadangi miške ar kitoje atokioje vietoje jokių įrenginių aplinkui greičiausiai nebus, todėl ir „Find My“ tinklas neveiks, o „AirTag“ buvimo vietos žinoti nebus įmanoma. Visgi toks prietaisas gali praversti į mišką einant su vaikais, didesne grupele žmonių ar šuniu – įdėjus „AirTag“ vaikui į kišenę ar prikabinus šuniui prie antkaklio jų buvimo vietą miške bus galima žinoti tol, kol jie bus pakankami arti vartotojo ar kitų žmonių „iPhone“ telefonų“, – sako S. Tilindis.

S. Tilindis pažymi, kad pasiklydus miške telefonas yra nepamainomas pagalbininkas, tačiau tik tuo atveju, jei jis nėra išsikrovęs. Dėl to prieš einant į mišką rekomenduojama pilnai įkrauti įrenginio bateriją, o jei toliau nuo civilizacijos ketinama būti ilgesnį laiką – pasiimti ir išorinę bateriją. Dėl GPS funkcionalumų į mišką pasiimti visiškai pakrautą telefoną verta net ir tuomet, jei vietovėje nėra telefono ar interneto ryšio.

Susiorientuoti galima pagal gamtos ženklus ir kvartalinius stulpelius

Visgi ką daryti, jei telefonas miške išsikrovė ar liko automobilyje, o rasti kelio iš medžių tankmės nepavyksta? Aiškesniu orientyru gali būti miško kvartalinės linijos ir stulpai. Lietuvoje jie žymi 1 kv. km ploto kvartalus, kuriais suskirstyti visi stambesni valstybiniai miškai. Svarbu atsiminti, kad ant kvartalinių stulpelių surašyti numeriai didėja iš vakarų į rytus ir iš šiaurės į pietus. Stulpelio briauna tarp ant stulpelio šonų nurodytų mažesniųjų skaičių rodo kryptį į šiaurę, o tarp didesniųjų – į pietus.

Be to, net ir nenutuokiant, kuria kryptimi eiti, sekimas kvartaline linija gali padėti lengviau išeiti į kelią ar taką, nes taip išvengiama vaikščiojimo ratais. Taip pat visuomet pravartu įsiminti pirmo į mišką įėjus aptikto stulpelio numerį bei kitus išsiskiriančius objektus – nuvirtusius medžius, didelius akmenis ar griovius.

O išgyvenimo ekspertai turi dar vieną patarimą – jei rasite upelį, visada eikite pasroviui. Labai tikėtina, kad prieisite didesnę upę ar ežerą, prie kurio tikrai lengviau rasti gyvenančių žmonių ir susiorientuoti vietovėje. Bet kokiu atveju, jei tik turėsite baterijos telefone, mobilusis ryšys ten tikrai veiks.

ELTA

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Policijos prevencinės priemonės gruodžio mėnesį

Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas praneša, kad gruodžio mėnesį savo aptarnaujamoje teritorijoje vykdys šias prevencines priemones: gruodžio 2-4 d. – vairuotojų nesustojimo prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal KET, kontrolė; gruodžio 5-6 d. – pavojingo ir chuliganiško vairavimo, manevravimo, lenkimo, kur tai draudžiama daryti, važiavimo per sankryžas, šviesoforo signalų paisymo kontrolė; gruodžio 8-10 d. – pėsčiųjų, dviračių vairuotojų kontrolė, matomumą gerinančių saugos priemonių (atšvaitų, ryškiaspalvių liemenių su šviesą atspindinčiais elementais ir kt.) naudojimas tamsiuoju paros laiku; gruodžio 12-14 d.,16-22

Sergančiųjų gripu daugėja, metas skiepytis

gripas

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) duomenimis, 48-ąją savaitę (2024 m. lapkričio 25 d.- gruodžio 1 d.) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) (COVID-19 liga) rodiklis buvo 1300,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų, prieš savaitę – mažesnis – 1199,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Susirgimų gripu ir ŪVKTI skaičius padidėjo, COVID-19 liga – sumažėjo. Epideminį sergamumo lygį pasiekė Tauragės rajono, Vilniaus miesto ir rajono savivaldybės (peržengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų

Knyga „Krūmo šaknys. Algirdas Jurgelevičius“ atkeliavo ir į Šilutę

Rašinį norisi pradėti perfrazuojant šventę apibendrinusio prof. A. Juozaičio mintimi, kad nėra praeitie – yra tik dabartis. Nes tai, kas praėję, gyvena dabartyje, be jos būtume nuogi ir pažeidžiami, neturėtume savo šaknų. Tad tokių žmonių, kaip A. Jurgelevičius, gyvenimas yra ir mūsų dalis, mūsų medžių šaknys.   Algirdas Jurgelevičius, tremtinys, choreografas, režisieriaus, gyveno Šilutėje, baigė Šilutės vidurinę mokyklą, vadovavo šokių kolektyvui. Vėliau studijavo, dirbo Vilniuje, Kaune ir 27-erius metus dėstė Klaipėdos universitete. Knygos sutiktuvės vyko pilnutėlėje Šilutės pirmosios gimnazijos aktų salėje, dalyvaujant gausiam svečių būriui. Šoko

Kariuomenės diena bibliotekoje

Kariuomenės diena bibliotekoje

Lapkričio 27 d. Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vyko jaunimui skirtas renginys „Kariuomenės diena bibliotekoje“. Susitikimas organizuotas įgyvendinant projektą „Jaunimo pilietiškumo banga“ (vad. Ovidijus Normantas), finansuotą Šilutės rajono savivaldybės. Bibliotekoje lankėsi Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų štabo kariai – štabo laivūnas Audrius Vitkauskas ir vyresnysis leitenantas Lukas Šperas. Renginio metu atidaryta Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų kario Tomo Donausko autorinė fotografijų paroda. Susirinkusius jaunuolius kariuomenės atstovai supažindino su Karinių jūrų pajėgų struktūra bei vykdomomis užduotimis. Taip pat informuota apie įstojimo

Taip pat skaitykite