Ministrė pažadėjo pasitarti…

Penktadienį į Šilutę atvykusi švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė Savivaldybėje bendravo su meru Vytautu Laurinaičiu, Seimo nariu Artūru Skardžiumi, apsilankė Šilutės žemės ūkio mokykloje, Rusnėje domėjosi specialiosios mokyklos baze ir galimybe čia steigti Jūrų kadetų mokyklą, apžiūrėjo Kintuose neveikiančią „Vėtrungės“ poilsio stovyklą ir aptarė jos likimą.

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė (centre) apžiūrėjo tik vasaros žaluma dar gražią „Vėtrungės“ vaikų poilsio stovyklą Kintuose.

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė (centre) apžiūrėjo tik vasaros žaluma dar gražią „Vėtrungės“ vaikų poilsio stovyklą Kintuose.

Šilutės žemės ūkio mokyklos direktorius Algimantas Abromaitis A. Pitrėnienei aprodė mokyklą, pasidžiaugė, kad ministrė dalyvavo, kai ši mokykla Žemaičių Naumiestyje atidarė Žuvininkystės praktinio mokymo centrą. Anot jam vadovaujančios V. Grigonienės, susidomėjimas centru tik didėja, yra norinčių mokytis žuvininkystės specialybių, gausu ekskursijų, centru domisi ūkininkai, verslininkai, čia rengiamos net pamokos moksleiviams.
Vilma Grigonienė ministrei padovanojo savo eilių rinkinį bei perskaitė savo kūrybos eilėraštį.
Apie Jūrų kadetų mokyklą
Meras V. Laurinaitis ministrę informavo, kad Rusnės specialiojoje mokykloje yra 60 vaikų, užimtas tik naujasis pastatas, o senojo, kurio plotas 1500 kv. m, atsisakyta šių metų vasarį, nors ir dabartinį sudaro tūkstančiai kvadratų…
Koks senojo pastato likimas? Svarstoma. Tačiau ir naujasis pastatas tiekai vaikų yra per didelis. Šiuos vaikus galima būtų įkurdinti Šilutėje, tačiau perkėlimas siejamas su naujų patalpų remonto išlaidomis. Ministrė priminė, kad steigti Jūrų kadetų mokyklą norima ir Klaipėdoje – tai rimtas konkurentas Šilutei. Ministerijos darbo grupė, kuri turi pateikti pasiūlymą, dirba vangiai: kol kas nieko aiškaus.
Seimo narys A. Skardžius pacitavo darbo grupės vadovės, švietimo ir mokslo viceministrės Genoveitos Krasauskienės atsiųstą paaiškinimą: darbo grupė sudaryta 2014 m. gruodį, 2015 m. sausį Savivaldybė įpareigota per dvi savaites parengti konkrečią informaciją, pagrįsti lėšų poreikį, informaciją suderinti su Krašto apsaugos ministerija.
Savivaldybė lėšų poreikio nepateikė, tik nurodė, kad reikės pastatyti naują mokymo korpusą, sporto salę, įsigyti burlaivių ir motorinių valčių. Švietimo ir mokslo ministerija turėtų skirti lėšų specialiajai mokyklai iš Rusnės įkurdinti Šilutėje, skirti lėšų pastatams renovuoti, lėšų poreikio nesuderino su Krašto apsaugos ministerija…
G. Krasauskienė Seimo nariui nurodo, kad lėšų nebuvo, tad 2015 m. birželio 1 d. merui atsakyta, kad idėjai pritariama, tačiau lėšų tokiai idėjai realizuoti nėra. „Panašu, kad lėšų neatsiras ir artimiausiu metu“, – rašo viceministrė A. Skardžiui.
Ministrė šios informacijos nekomentavo, pažadėjo sugrįžusi kviesti pasitarimą. Kad Šilutė nurungtų Klaipėdą, vargu ar įmanoma, išlaidų būtų daug. Tik tiek ir aišku.
Šilutės savivaldybė, dvi ministerijos galėtų būti Jūrų kadetų mokyklos steigėjais su savo finansiniais įnašais. Tik gaila, bet tikslių duomenų, kas ir kokia pinigų suma turėtų prisidėti, nėra. Net Savivaldybės dokumentų aplanke seni duomenys… Merui paprašius, toks aplankas atsirado ant stalo. Seimo narys A. Skardžius paragino tuo pasirūpinti bei akcentavo, kad darbo grupės veikla nepatenkinama.
„Rusnėje naujai įstaigai sąlygos yra – didelis pastatų kompleksas, kurio dabartinei mokyklai nereikia. Yra didelis sodas, daug erdvės, tačiau svarių argumentų turi ir Klaipėda…“ – svarstė ministrė, nieko konkretaus nežadėdama.
Mero nuomone, jeigu Švietimo ir mokslo bei Krašto apsaugos ministerijos skirtų 10 milijonų eurų, naują kadetų rengimo įstaigą būtų galima įkurti.

Rusnės specialiosios mokyklos direktorius Romualdas Blechertas (dešinėje) supažindino ministrę Audronę Pitrėnienę su mokyklos baze, aprodė patalpas, net sodą (iš viso mokyklos užima pusketvirto hektaro).

Rusnės specialiosios mokyklos direktorius Romualdas Blechertas (dešinėje) supažindino ministrę Audronę Pitrėnienę su mokyklos baze, aprodė patalpas, net sodą (iš viso mokyklos užima pusketvirto hektaro).

„Vėtrungės“ stovyklos nebėra
Trejus metus pušyne Kintuose, 6 ha plote, nyku: buvusi vaikų poilsio stovykla „Vėtrungė“ nebeveikia. Riogso 10 aplūžusių ir apleistų namelių. O juk anksčiau čia poilsiaudavo 180-190 vaikų. Pasak mero, Savivaldybės taryba svarstys, ar už 30 tūkst. eurų pirkti iš žemės ūkio profsąjungų susivienijimo šią stovyklą, tačiau jai sutvarkyti dar reikėtų gal milijono eurų…
Ministrė patikino, kad vieta vaikų vasaros stovykloms Kintuose yra puiki: gaivus ir grynas oras, netoli marios. Tačiau apie finansavimą galima kalbėti tik tuo atveju, jeigu čia būtų ir profesinio mokymo, praktikos bazė, jeigu čia galėtų vykti pedagogų kvalifikacijos kėlimo seminarai, konferencijos. Žodžiu, jei gyvenimas čia virtų ištisus metus. Tai bus apsvarstyta ministerijoje, vėliau aptarta su meru. Jeigu pavyktų suderinti požiūrius ir veiksmus, galbūt finansavimo šaltinis būtų iš ES fondų.
Spalį – Seimo rinkimai, tad ministrams liko nedaug laiko. Gal pasitarti ir suspės, bet ar priims kokį Pamario kraštui naudingą sprendimą?

Stasė SKUTULIENĖ

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pasisavino vyro pinigus

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Sausio 30 d. į Šilutės r. PK kreipėsi vyras, gim. 1970 m., gyv. Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, kad 16 m. už jį jaunesnė moteris pasisavino jo 700 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 5 d. vakare viešoje vietoje Melioratorių al., Šilutėje, neblaivus (2,25 prom.) vyras, gim. 2002 m., sukėlė fizinį skausmą 10 metų už jį vyresniam vyrui. Taip pat apdaužė ir apgadino netoli stovėjusį moters elektrinį motorolerį. Nuostolis 200 eurų. Pradėtas ikiteisminis

Palangių daržininkystė prasideda. Kaip greičiau užsiauginti šviežių ir sultingų svogūnų laiškų?

svogūnai ant palangės

Dienoms jau pagaliau ilgėjant, savaime norisi daugiau žalumos ir vitaminų. Ant palangės žaliuojantys prieskoniai ir žalumynai ne tik kuria pavasarišką nuotaiką, bet ir yra nepamainomi pagalbininkai virtuvėje. Kad palangių daržininkystės sezonas Lietuvoje jau prasidėjo, pastebi prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė. Pasak jos, dažnuose namuose pirmaisiais pavasario pranašais tampa svogūnų laiškai, mat svogūnų sodinukų kaina patraukli, o daug darbo jiems užauginti nereikia. „Populiarėjant sveikai mitybai ir natūralumui, daugelis atsigręžia į tai, kuo užsiimant matydavo savo tėvus, senelius. Todėl daržininkystė

Ant dviračio – ištisus metus. Kokių taisyklių negalima pamiršti žiemą?

Ant dviračio žiemą

Pastarųjų žiemų klimato pokyčiai keičia mūsų šalies dviratininkų elgesį: Lietuvoje dviratis tampa nebe sezonine, o ištisus metus naudojama transporto priemone. Ekspertai pataria, kaip dviračiu rūpintis žiemos laikotarpiu ir kokių taisyklių, esant dabartinėms oro sąlygoms, privalu laikytis sėdant ant šios transporto priemonės.   „Nors eismo dalyviai dažnai laikosi nuomonės, kad dviratis šaltuoju metu nėra tokia patogi transporto priemonė kaip automobilis, vis šiltesnės žiemos leidžia jį minti visus metus. Svarbu žinoti, kad žiemos sezonu reikia tinkamai jį paruošti ir kiekvieną kartą atidžiai

Kreditinei kortelei – 75-eri: kaip vienas išradimas pakeitė mūsų finansinius įpročius

Ar žinojote, kad vasario 8 d. švenčiame kreditinės kortelės gimtadienį? Šią dieną galime pažvelgti į šio išradimo istoriją ir tai, kaip jis pakeitė mūsų finansinį gyvenimą. Per daugiau nei 70 metų kreditinė kortelė tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Kaip ir kodėl – pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Pirmoji kreditinė kortelė atsirado 1950 metais, kai JAV finansinių paslaugų teikėjai „Diners Club“ išleido kortelę, skirtą restorano sąskaitoms apmokėti. Tai buvo nauja finansinė idėja, sugalvota vienos vakarienės metu, kai verslininkas Frankas

Taip pat skaitykite