Metų pabaigoje – dešimtmečius atidėlioti švietimo sistemos pokyčiai

Numatomi švietimo pokyčiai. Nuo kitų mokslo metų mokyklose neliks jungtinių 5-8 klasių. Bus stiprinamos gimnazijos formuojant didesnes baigiamąsias gimnazijos klases, kuriose mokiniai turėtų realias galimybes mokytis pageidaujamų pasirenkamųjų dalykų. Mokyklų tinklas bus stiprinamas pertvarkant mokyklas, kuriose mokosi mažiau nei 60 mokinių.

Priimti pakeitimai leis stiprinti ugdymo kokybę ir mažinti ugdymo rezultatų skirtumus tarp skirtingų savivaldybių ir mokyklų. Mokiniai stiprins socialinius įgūdžius didesnėse klasėse, sumažinus jungtinių klasių, mokiniai pamokų metu bus ugdomi pagal jiems aktualų ugdymo turinį. Daugiau mokytojų turės galimybę dirbti visu etatu. Daugiau lėšų bus skiriama ugdymui ir neformaliam švietimui, o ne administravimui.

Šiems Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pasiūlymams pritarė Vyriausybė.

Spręs savivaldybių tarybos

Savivaldybių tarybos, priimdamos sprendimus dėl mokyklų tinklo tobulinimo, turės atsižvelgti į naujus kriterijus ir priimti sprendimus, labiausiai atitinkančius mokinių interesus.

Vyriausybė pakeitė kriterijus, pagal kuriuos formuojamos 1-10, III gimnazijos klasės. Siūlomi sprendimai buvo pateikti prieš mėnesį, darbo grupė per šį laiką sulaukė įvairių pasiūlymų dėl sprendimų.

Atsižvelgta į kai kuriuos siūlymus. Atsisakyta pirminio siūlymo jungti tik dvi gretimas pradines klases, tad nuo kitų metų bus galima jungti ne tik gretimas dvi klases. Taip pat pakeista nuostata, kad specialiąsias mokyklas, kuriose mokoma mažiau kaip 60 mokinių, reikia reorganizuoti ne 2022 metais, bet jų reorganizaciją pradėti 2024 m.

Pakoregavus taisykles, šalyje neliks jungtinių 5-8 klasių, po dvi bus galima jungti tik 1-4 klases.

Nepilnos klasės, kuriose yra mažiau kaip 8 mokiniai, nebus finansuojamos iš valstybės biudžeto, taikant tam tikras išimtis tautinių mažumų mokykloms ir nekeičiant nevalstybinių mokyklų finansavimo tvarkos.

Nuo 2024-2025 mokslo metų formuojant vieną III gimnazijos klasę joje privalės mokytis ne mažiau kaip 21 mokinys. Nuo 2026-2027 mokslo metų gimnazijose III klasių sraute turės mokytis ne mažiau kaip 31 mokinys (2 klasės). Numatomos išimtys tautinių mažumų, vienintelėms savivaldybių gimnazijoms ir daugiau kaip 30 km nuo artimiausios gimnazijos nutolusioms gimnazijoms.

Pokyčiams įgyvendinti – 49 mln. eurų

Šiuo metu daugiau nei 3700 vaikų Lietuvoje vis dar mokosi jungtinėse klasėse: 5-8 klasėse – apie 1200 vaikų, 1-4 klasėse – apie 2500 vaikų.

Dabartinės taisyklės leidžia pradinėse klasėse į vieną jungti 1-4 klasėse besimokančius mokinius, 5-8 klasėse galima jungti po dvi gretimas klases. Gimnazijose gali veikti po vieną vidutinę (12-20 mokinių) III-IV klasę, o tai riboja mokinių galimybes rinktis norimus dalykus.

Šiuo metu galiojančiose taisyklėse yra nustatyta, kad mažiausias galimas mokinių skaičius klasėje yra toks: 1-10 klasėse – 8 mokiniai klasėje, 11-12 klasėse – 12 mokinių, tačiau iš dalies finansuojamos ir per mažos klasės. Šalyje turime daugiau kaip 430 klasių komplektų, kuriose mokosi iki 8 mokinių.

Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių pakeitimams įgyvendinti ir jiems paskatinti per trejus metus planuojama skirti iš biudžeto apie 49 mln. eurų. Apie 26 mln. eurų kainuotų nauji autobusai, savivaldybėms skatinti būtų skiriama 15 mln. eurų, iš darbo išeinančių mokytojų kompensacijoms ir naujiems mokytojams pritraukti – 8 mln. eurų.

2022 m. valstybės biudžeto projekte mokytojų kaitai ir mokytojų pritraukimo į mokyklas reikmėms numatyta 3 mln. Eur, bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkai skatinti – 5 mln. Eur, geltoniesiems autobusiukams pirkti – 6 mln. Eur.

 Per artimiausius mėnesius planuojama parengti šių lėšų skyrimo savivaldybėms kriterijus ir tvarką. Šiuo metu formuojama darbo grupė, į kurią bus įtraukti savivaldybių, profsąjungų, mokyklų ir ministerijos atstovai. Taip pat vyks pokalbiai su savivaldybėmis ir bus ieškoma sprendimų, kaip būtų galima tobulinti mokinių pavėžėjimo sistemą.

Nuo 2022-2023 mokslo metų:

  • 1-4 klasėse galima jungti tik po dvi klases (rekomenduojama – gretimas);
  • 5-8 ir 9-10 (I-II gimnazijos) klasės nejungiamos;
  • 10 (I-II gimnazijos) klasėse nefinansuojamos mažesnės nei nustatyto dydžio klasės (mažiau nei 8 mokiniai).

Kas dar numatyta, kas suplanuota vėlesniais mokslo metais, galima susipažinti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos interneto svetainėje.

pamarys.eu pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite