2016 m. lapkričio 9 d. (trečiadienį) 17.00 val. Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vyks kraštietės poetės ir dailininkės Aldonos Gustas parodos MOTERYS SU BURNOMIS atidarymas.

Menininkė Aldona Gustas.

Piešinių ciklą Lietuvoje pristato Goethe’s institutas Vilniuje kartu su Berlyno galerija „The Browse Gallery”.

Dauguma darbų anksčiau niekur neeksponuoti. Parodą atidarys Goethe‘s instituto Lietuvoje vadovas Detlefas Gericke, dalyvaus instituto kultūros programų koordinatorė Auksė Bruverienė. Parodą bus galima aplankyti iki gruodžio 6 d.

Apie autorę
Vokiečių poetė ir grafikė Aldona Gustas gimė 1932 m. Šilutės rajone, Karceviškių kaime. Nuo 1945-ųjų gyvena Berlyne. Eilėraščius pradėjo rašyti 1957-aisiais, o nuo 1970 m. žinoma kaip dailininkė ir grafikė. Pirmoji autorinė knyga „Nachtstrassen“ (naktinės gatvės) išleista 1962 m.
Yra išleidusi keliolika eilėraščių rinkinių Vokietijoje ir penkias poezijos knygas Lietuvoje. Jos lyrika publikuota daugiau negu 100 antologijų. Kai kurie jos eilėraščiai virto dainomis, buvo išversti į lietuvių, italų, ispanų, prancūzų, amerikiečių anglų, rusų ir lenkų kalbas.
6-ojo deš. pabaigoje ir 7-ajame deš. A. Gustas priklausė Vakarų Berlyno ir Kroicbergo menininkų ir literatų bendruomenei ir bičiuliavosi su tokiais menininkais, kaip Giunteris Bruno Fuchsas, Robertas Wolfgangas Schnellis ir Giunteris Grassas. Pasinaudojusi šiais ryšiais ir siekdama sujungti literatūrą su tapyba, 1972 m. ji įsteigė menininkų grupę „Berlyno dailininkai-poetai“ (Berliner Malerpoeten), organizavo dailininkų-poetų parodas Pietų Amerikoje (Karakase, Medeljine, Buenos Airėse) bei Pietvakarių Europoje (Briuselyje, Romoje, Nansi, Strasbūre, Bordo ir kt.). Be to, A. Gustas yra išleidusi keletą Berlyno dailininkų-poetų antologijų.
Autorinės A. Gustas parodos vyko daugelyje Vokietijos miestų, Prancūzijoje, Italijoje, Belgijoje, JAV, Lietuvoje. 2014 m. kartu su galerija „The Browse Gallery“ ji kuravo savo personalinę parodą „Aldona Gustas – Mundfrauen“ (Aldona Gustas. Moterys su burnomis).
Apie kūrybą
Cikle „Moterys su burnomis“ puikiai atsiskleidžia pagrindinės A. Gustas poetinės ir pieštinės kūrybos temos: meilė, erotika, moteriškumas. Dauguma darbų iš gausios piešinių serijos „Moterys su burnomis“ buvo nupiešti 10-ajame dešimtmetyje ir anksčiau niekur neeksponuoti. Tai minimalistiniai mažesnio ir didesnio formato piešiniai, kuriuose išryškėja paslaptingai sulinkę nuogi moterų kūnai, pateikti gausybe fantazijos kupinų variacijų, tarsi siūbuojantys lenktomis linijomis, kurios tai neryškiai, tai gana aiškiai nubrėžia krūtų ir lyties organų kontūrus bei jų sąlytį arba netikėtai virsta keistomis žuvų ar paukščių figūromis.
Dažniausiai tai juodos linijos baltame popieriuje, rečiau – baltos rudame ar spalvotame, tačiau beveik visada akcentą joms suteikia mažučiai šokčiojantys ryškiai raudoni brūkšneliai ar taškai – burnos.
Piešinių ciklą „Moterys su burnomis“, anot parodos autorės, reikėtų vertinti kaip „kaprizingą“ stereotipinio moteriškumo vaizdavimo kritiką. Šio ciklo piešiniuose burnos ir plaukai nuolatos juda, tarytum kalba, išvaduoti iš visuotinių grožio idealų pančių. Šią A. Gustas laisvę ir piešimo manierą atitinka ir jos poetinė kalba. Eilėraščiai, kurie pristatomi kartu su piešiniais „Moterys su burnomis“, dažniausiai yra trumpi ir tikslūs, jie neturi nei pradžios, nei pabaigos, todėl gali be ribojančios punktuacijos laisvai atspindėti gyvenimą – tokį, kokį jį mato menininkė. Eilėraščius iš vokiečių į lietuvių kalbą išvertė Giedrė Bartelt.

Šilutės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos inf.

Aldonos Gustas piešiniai iš ciklo „Moterys su burnomis“.