2023 metais Lietuvoje padaugėjo žmonių, kurie kelionėms į užsienį rinkosi autobusus. Tokios pat  tendencijos ir Latvijoje bei Estijoje. Tarptautines susisiekimo paslaugas teikiančių įmonių atstovų nuomone, to priežastis – didesnis žmonių noras taupyti ir ieškoti aplinkai draugiškesnių kelionių alternatyvų.

Populiariausia kryptis iš Lietuvos šiemet buvo Varšuva, kiek mažiau dėmesio sulaukė Ryga, o trečioje vietoje pagal populiarumą rikiuojasi Talinas Tai rodo tarptautinės tolimųjų reisų autobusais paslaugas teikiančios įmonės „FlixBus“ duomenys. Tuo metu Latvijos gyventojai autobusais dažniausiai vyko į Taliną, Vilnių ir Kauną,  o Estijos – į Rygą, Varšuvą ir Vilnių.

„Liepos mėnesį taip pat pradėjome rengti keliones iš Varšuvos per įvairius Baltijos šalių miestus į Suomiją – ši kryptis per itin trumpą laiką taip pat jau spėjo sulaukti didelio keliautojų susidomėjimo. Šios kelionės maršrutas driekiasi nuo Varšuvos iki Vasos, į jį taip pat įtraukta ir kelionė laivu iš Talino į Helsinkį. Plėsdami kelionių kryptis ne tik siekiame gerinti susisiekimą tarp Europos šalių, bet tuo pačiu norime didinti suvokimą apie aplinkosaugos svarbą ir prisidėti prie to, kad autobusais keliaujantys žmonės jaustų atsakomybę už juos supančios aplinkos išsaugojimą“, – sako „FlixBus“ generalinis direktorius Baltijos šalims Michalas Lemanas.

Pašnekovo teigimu, augantį keliaujančiųjų autobusais skaičių lemia dvi priežastys: žmonės ieško labiau prieinamų kelionių kainų ir ekologiškesnių alternatyvų skrydžiams lėktuvu.

„Sudėtingos ekonominės situacijos akivaizdoje matome, kad žmonių keliavimo įpročiai keičiasi. Pradedama ieškoti pigesnių alternatyvų, nes noras keliauti niekur neišnyko. Žmonės nori turėti galimybę bendrauti su pasauliu ir pažinti naujas kultūras, nepriklausomai nuo to, kur jie gyvena ir kokia jų ekonominė padėtis“, – tikina jis.

Įtaką daro ir tvarumas

M. Lemanas sako, kad noras į ilgesnes keliones leistis autobusu atspindi ir pasaulinę kovą su klimato kaita bei aplinkos tarša – tvarumas pastaruoju metu tapo vienu svarbiausių kelionės aspektų jaunajai kartai, kuri keliones autobusu laiko ekologiškesne ir labiau jų vertybes atitinkančia alternatyva lėktuvams.

„Būtent todėl tvarumas yra toks svarbus mums. Norime įrodyti, kad tarptautinės kelionės taip pat gali būti ekologiškos, todėl aktyviai testuojame ilgus atstumus galinčius įveikti vandenilinius autobusus, ant autobusų stogų įrengiame saulės baterijas ir kuriame 100 proc. elektrinius tolimojo susisiekimo autobusus“, – teigia jis.

2022-aisiais „FlixBus“ autobusais ir „FlixTrain“ traukiniais vykę keleiviai prisidėjo prie to, kad į aplinką būtų išmesta 800 tūkst. tonų mažiau anglies dioksido. Per pastaruosius 7-erius metus įmonė kompensavo apie 98 tūkst. tonų anglies dioksido – prie to stipriai prisidėjo ir keleiviai, kurie pirkdami bilietus savanoriškai pasirinko už kelionę mokėti daugiau, kad galėtų kompensuoti savo anglies pėdsaką.

„Mūsų duomenimis, kelionės autobusu yra bent penkis kartus draugiškesnės aplinkai nei kelionės automobiliu ir bent aštuonis kartus – nei kelionės lėktuvu. „FlixBus“ autobusai naudoja itin mažai degalų ir išskiria labai nedaug šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Žinoma, šiuo metu dar sunku keliauti visiškai neišskiriant anglies dioksido, todėl keleiviams suteikiame galimybę pasirinkti, ar jie nori kompensuoti kelionės metu padarytą žala klimatui. Jiems sutikus, prie bilieto kainos pridedame automatiškai apskaičiuotą mokestį už išmetamo anglies dioksido kiekį. Gautą sumą investuojame į sertifikuotus aplinkosaugos ir klimato kaitos projektus“, – reziumuoja M. Lemanas.