Medikai galės konsultuoti iš nutolusios darbo vietos

Seimas priėmė Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisas, kuriomis nuspręsta nuo 2026 m. liepos 1 d. įteisinti galimybę medikams teikti nuotolines paslaugas dirbant už sveikatos priežiūros įstaigos ribų. 

Nauja tvarka teikti paslaugas iš nutolusių darbo vietų galiotų gydytojams, odontologams, slaugytojams, akušeriams, burnos priežiūros ir kitiems sveikatos specialistams.

Pasak sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jakubauskienės, šio įstatymo pakeitimais siekiama pagerinti paslaugų prieinamumą, ypač regionų gyventojams. M. Jakubauskienė yra atkreipusi dėmesį, kad „nuotolinės konsultacijos negali ir nebus teikiamos kaip pagrindinis paslaugų teikimo srautas ir mastas“.

Pagal priimtus pakeitimus, nuotolinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos galės būti teikiamos tais atvejais, kai fizinis kontaktas tarp gydytojo ar kito asmens sveikatos priežiūros specialisto ir paciento dėl teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų pobūdžio ir paskirties nereikalingas.

„Tos nuotolinės sveikatos priežiūros konsultacijos gali būti teikiamos, pirmiausia pakomentuojant tyrimų rezultatus. Aeba kai reikia pratęsti vaistus ar išduoti elektroninį siuntimą tyrimams ir pakonsultuoti kitais su sveikata susijusiais klausimais“, – nuotolinių konsultacijų atvejus yra vardijusi sveikatos apsaugos ministrė.

Nuotolinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimus nustatys sveikatos apsaugos ministras.

Kai fizinis kontaktas su pacientais nėra būtinas, nuotolinės gydytojų paslaugos pacientams teikiamos ir šiuo metu. Tačiau sveikatos specialistai privalo tuo metu būti konkrečioje sveikatos įstaigoje, kuri turi licenciją teikti tam tikras paslaugas.

Seimo inf. 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kaip neatsidurti sukčių akivaruose? Kursai visuomenei „Atsparumas finansiniam sukčiavimui“

sukčiavimas

Lietuvos bankas, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) ir Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras (AML centras) suvienijo jėgas siekdami stiprinti visuomenės atsparumą finansiniam sukčiavimui. Pristatomas nemokamas mokymų kursas, padėsiantis gyventojams atpažinti dažniausiai pasitaikančias finansinio sukčiavimo formas ir suprasti, kaip nuo jų apsisaugoti.   Vyriškis sukčiams į rankas atidavė 150 tūkst. Eur. Sukčiai apsimetė policijos pareigūnais ir banko darbuotojais. Tą pačią dieną moteris pranešė, kad nepažįstami asmenys įtikino ją investuoti į internetinę platformą. Jos nuostoliai – 65 tūkst. Eur. Tokias žinutes žiniasklaidoje, deja,

Pamestos monetos Palangoje

monetos

Kartais istorija prabyla ne iš storų kronikų ar valdovų laiškų. Kartais ji suskamba mažame, delne telpančiame metalo gabalėlyje – monetoje, kuri prieš kelis šimtus metų išslydo kažkam iš pirštų Palangos smėlyje. Įsivaizduokite: XVI a. rytas prie Baltijos. Palei kopas linguoja arkliais kinkomi vežimai, nuo jūros pučia druskingas vėjas, o Palangos dvaro kieme šurmuliuoja pirkliai, žvejai, keliautojai. Kažkas skuba, kažkas derasi dėl prekių, kažkas skaičiuoja pinigus. Ir štai – moneta nukrenta ant žemės. Gal jos niekas nepastebi. Gal savininkas trumpam sustoja,

Už neiškeltą valstybės vėliavą per valstybės šventes siūlo 100-300 eurų baudą

vėliava

Liepos 9 d.  Seimo narys Audronius Ažubalis (konservatorius) įregistravo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 519 straipsnio pakeitimo projektą, kuriuo siūloma griežtinti atsakomybę už Lietuvos valstybės vėliavos neiškėlimą valstybės švenčių dienomis. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją ir Liepos 6-ąją Lietuvos valstybės vėliavą privaloma iškelti prie valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų bei gyvenamųjų namų, kuriuose nuolat gyvenama. Tačiau praktika rodo, kad kai kuriuose Lietuvos regionuose šios pareigos masiškai nepaisoma. Šiuo metu už valstybės vėliavos iškėlimo tvarkos

Padėkojo garsinusiems Pamario kraštą Lietuvos moksleivių dainų šventėje

padėkos

Šilutės rajono savivaldybėje pagerbti ir simbolinėmis dovanomis apdovanoti Lietuvos moksleivių dainų šventėje mūsų kraštui atstovavusių kolektyvų vadovai bei savivaldybės administracijos delegacija. Šiemet Lietuvos moksleivių dainų šventėje Šilutės rajonui atstovavo net 270 dalyvių – jaunieji dainininkai, muzikantai, šokėjai ir jų vadovai, kurie savo talentu, nuoširdžiu darbu garbingai pristatė Pamario kraštą. Apdovanoti Šilutės meno mokyklos jaunųjų ir jaunučių chorų vadovė Daiva Pielikienė, folkloro ansamblio vadovė Vytautė Stonkutė, akordeonininkų seksteto vadovė Loreta Kabanova, fanfarinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Pamarys“ ir šokių kolektyvo „Pamarietė“ vadovai

Taip pat skaitykite