Medicinos įstaigų sujungimui pritarė ne visi Tarybos nariai

Paskutiniame šiais metais Šilutės r. savivaldybės tarybos posėdyje nuspręsta sutikti, kad nuo 2016 m. birželio 1 d. būtų reorganizuotas Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centras, jį prijungiant prie Šilutės ligoninės.

Šilutės r. savivaldybės tarybos sprendimo projektas dėl sutikimo reorganizuoti Savivaldybės VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centrą prijungiant jį prie Šilutės ligoninės, komitetuose sukėlė nemažai diskusijų.

Šilutės r. savivaldybės tarybos sprendimo projektas dėl sutikimo reorganizuoti Savivaldybės VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centrą prijungiant jį prie Šilutės ligoninės, komitetuose sukėlė nemažai diskusijų.

 

Iki sausio 15 d. Šilutės ligoninės vyr. gydytojas Darius Steponkus įpareigotas parengti naujus Šilutės ligoninės įstatus. Iki tos pačios datos D. Steponkus ir Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro direktorius Liutauras Indriuška turi parengti ir viešai paskelbti reorganizacijos aprašą, jį pateikti Juridinių asmenų registrui.
L. Indriuška teisės aktų nustatyta tvarka turi įspėti centro darbuotojus apie darbo sąlygų pasikeitimą arba atleidimą iš darbo.

Kilo diskusijų

Šis tarybos sprendimo projektas vieną Savivaldybės viešąją įstaigą „Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centras“ prijungti prie kitos viešosios įstaigos „Šilutės ligoninė“ Tarybos komitetų posėdžiuose sukėlė nemažai diskusijų.
Tarybos sprendimo projektą komitetuose pristatė Savivaldybės gydytojas Marius Bartkus. Jis tikino, kad teisinių trukdžių tokiam organizavimui nėra. Kaip vieną iš prielaidų įstaigoms sujungti Savivaldybės gydytojas nurodė spartų gyventojų skaičiaus sumažėjimą. Anot M. Bartkaus, Šilutės rajono gyventojų skaičius sumažėjo iki 41 tūkst., tad Savivaldybei turėti dvi gydymo įstaigas tampa per didele prabanga.
Reorganizavus asmens sveikatos priežiūros įstaigas jas sujungiant būdu galima atsisakyti kai kurių paslaugų (pavyzdžiui, laboratorijų, registratūrų) dubliavimosi, sumažėtų administravimo išlaidų, būtų įdiegta bendra pacientų duomenų saugojimo ir registravimo sistema, gerėtų sąlygos specialistams pritraukti dirbti sveikatos priežiūros įstaigoje, didinant rezidentūros studijų finansavimą, didėtų galimybės padidinti medicinos personalo atlyginimus. Pirminės sveikatos priežiūros centrą jungiant prie VšĮ Šilutės ligoninės, bus sukurta konkurencinga, racionaliai naudojanti žmoniškuosius ir finansinius resursus įstaiga.
Tokie argumentai buvo išdėstyti tarybos nariams parengtame aiškinamajame rašte, bet tai ne visus įtikino. Ilgiausiai diskusijos dėl šio projekto truko Ekonomikos ir finansų komitete.

Savivaldybės gydytojas Marius Bartkus įdėjo daug pastangų, bandydamas įrodyti, kad būtina sujungti dvi gydymo įstaigas.

Savivaldybės gydytojas Marius Bartkus įdėjo daug pastangų, bandydamas įrodyti, kad būtina sujungti dvi gydymo įstaigas.

Pasigedo ekonominės naudos skaičiavimų

Tarybos narys Zigmantas Jaunius atkreipė dėmesį, kad aiškinamajame rašte nepateikta nė vieno skaičiaus, nėra ekonominio reorganizacijos pagrindimo.
„Jeigu norime sutaupyti, kodėl nekalbame apie ambulatorijas seniūnijose? Kiek bus sutaupyta pinigų? Kiek žmonių reikės atleisti? Kiek bus išmokėta išeitinių pašalpų? Ar gausime ligonių kasų finansavimą? Ar turime stebėtojų tarybos pritarimą?“ – teiravosi tarybos narys Z. Jaunius. Politikas stebėjosi, kad, skirtingai nuo didžiųjų medicinos įstaigų, ambulatorijos neskuba pateikti duomenų apie darbuotojų atlyginimus.
Atsakydamas Savivaldybės gydytojas tvirtino, kad stebėtojų taryba siūlo šį klausimą svarstyti Tarybai. Pasak M. Bartkaus, darbo grupė bus sukurta kitų metų pradžioje. Bendradarbiaujant su ja bus parengti ir ekonominiai skaičiavimai. Gydytojas tvirtino, kad dabar reikalingas tik politinis sutikimas imtis reorganizacijos, o įstaigų sujungimo detalės bus derinamos vėliau. Esą panašiu keliu eina ir kitų savivaldybių gydymo įstaigos.
Ekonomikos komiteto pirmininkas Steponas Kazlauskas tvirtino, kad dabartinė dvivaldystė esanti kvaila, reikia veikti ryžtingai. Anot jo, praeitos kadencijos Tarybos nariai jau pasimokė, kai žaisdami pliuralizmą teiravosi įvairių nuomonių dėl meno mokyklos perkėlimo. Pasak S. Kazlausko, tada buvo prarasta nemažai laiko, o geriausio sprendimo taip ir nepasiekta.
Tarybos narys Raimundas Ambrozaitis sakė, kad jam sunkiai suprantama būsimo sprendimo nauda. „Kokią naudą iš to pasikeitimo gausiu aš, kaip paslaugos vartotojas?“ – retoriškai klausė jis. Tarybos narys Algis Bekeris prisiminė, kad panašios diskusijos kilo, kai buvo kuriamos viešosios įstaigos Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centras ir Šilutės ligoninė. Tada taip pat buvo daug nepasitenkinimo ir abejonių.

Ar tai padės išsaugoti ligoninę?

Savo žodį tarė ir administracijos vadovai.
Bandydamas įtikinti Ekonomikos ir finansų komiteto narius pritarti sprendimui jungti gydymo įstaigas, administracijos direktorius Sigitas Šeputis sakė, kad tai padės sustiprinti ir apsaugoti nuo uždarymo Šilutės ligoninę. Jo pavaduotojas Virgilijus Pozingis siūlė labiau žiūrėti ne į finansinę reorganizacijos naudą, o į pacientų poreikius. Visų Ekonomikos ir finansų komiteto narių įtikinti nepavyko, tačiau balsuojant balsų dauguma nutartą projektą teikti svarstymui.
Ne mažiau aštrios diskusijos dėl gydymo įstaigų sujungimo vyko ir Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto posėdyje. Pranešėjas M. Bartkus sulaukė labai panašių klausimų kaip ir Ekonomikos ir finansų komiteto posėdyje. Kadangi šiame komitete mažiau narių, tai ir diskusijos buvo trumpesnės.

Taryba priėmė sprendimą

Tarybos posėdyje sprendimo projektas „Dėl sutikimo reorganizuoti Šilutės rajono savivaldybės viešąją įstaigą Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centrą prijungiant prie viešosios įstaigos Šilutės ligoninės“ priimtas 15 tarybos narių jam pritarus, o 8 balsavus prieš. Susilaikiusių nebuvo.
Tarybos posėdyje šį projektą pristatęs Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas Steponas Kazlauskas pripažino, kad komitete jo svarstymas užtruko ilgiausiai. Kurie šiam sprendimui nepritarė, savo nuomonę grindė jo skubotumu ir ekonominio pagrindimo nebuvimu. Pats S. Kazlauskas tvirtino manąs, kad viename kieme dviejų tokių giminingų struktūrų nereikia.
Tarybos narys Algirdas Gečas perskaitė opozicijos pareiškimą, kad sprendimo projektas neturi aiškaus teisinio pagrindo ir iš esmės prieštarauja LR Sveikatos įstaigų reformos tikslams bei Šilutės rajono savivaldybės strateginiam plėtros planui. Pareiškimą pasirašę opozicijos atstovai nepritarė Tarybos sprendimui ir siūlė laukti ekspertų vertinimo.
Kitas pareiškimą pasirašęs Tarybos narys Arūnas Kurlianskas tvirtino, kad visi šie sprendimai beverčiai, nes Šilutės ligoninė vis vien būsianti prijungta prie kurios nors Klaipėdos ligoninės. Kas žino, gal šis Tarybos narys turi aiškiaregio galių?..

Vaidotas VILKAS

3 komentarai

  • Jurgis

    Klausimas?Kas pirminis?”Pirminės sveikatos priežiūros centras”ar „Šilutės ligoninė”?Koks bus naujas pavadinimas gydymo įstaigos?Supratot?Ką prie ko jungti?

  • P.B.

    Meras susitikime su PSPC kalbėjo, kad žmonės nebus atleisti. Bet dabar pagal Kazlauską akivaizdu, kad bus atleidžiami žmonės. Mano nuomone visos lėšos PSPC ir ligoninė gauna iš ligonių kasų, o ne iš savivaldybės. Tad nesuprantu ką Kazlauskas sutaupys. Yra du variantai. Arba norima išsaugoti Steponkaus vietą arba bus saugoma ligoninės statistika. Nebebus išrašomi siuntimą į didmiesčius, o vos ne priverstinai visus nukreips pas Šilutės ligoninės gydytojus. Čia ir klausimas kur tą konkurencija ir kokybę. Mano aiškiaregystės tokia, kad iš PSPC klientai išeis į privačius centrus. Ir gausis taip kaip visada.

  • Savas

    Siūlau ligoninę prijungti prie PSPC, o L. Indriušką pastatyti vyriausiuoju daktaru. Pagaliau laikas ir jam pabūti.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite