Domą Kauną gerai pažįsta ir Šilutės rajone, ir Pagėgių krašte. Žino kaip šio krašto tikrą draugą, atsidavusį Mažosios Lietuvos knygų, spaudos ir kultūros tyrinėtoją, knygų autorių, sudarytoją. D. Kaunas, kaip Lietuvos mokslų akademijos narys, skatino ir padėjo Šilutės rajono savivaldybei glaudžiai bendradarbiauti su Lietuvos mokslų akademija. Įsimintina tai, kad į Šilutę ar Pagėgius D. Kaunas dažnai atvykdavo su nauja paties parašyta knyga.

Prasmingos veiklos kelias

Sekmadienį, balandžio 21 d., D. Kaunui sukako 75 metai. Į šį jubiliejų knygininką, bibliofilą, edukologą, Mažosios Lietuvos kultūros tyrinėtoją profesorių D. Kauną atvedė prasminga veikla ir atkakliu darbu grįstas kelias.

Gimė 1949 m balandžio 21 d. Šlepečiuose, Plungės rajone. Yra lietuvių knygotyrininkas, kultūros istorikas, bibliofilas. Habil. dr. (humanitarinių mokslų; istorijos mokslų daktaras 1990).

1975 m. Vilniaus universiteto Istorijos fakultete baigė bibliotekininkystę ir bibliografiją. Nuo 1975 m. dirbo Vilniaus universitete, buvo Knygotyros katedros vedėjas, fakulteto dekanas, fakulteto Knygotyros ir dokumentotyros instituto direktorius; profesorius (1993), nuo 2019 – profesorius emeritas. 2009-2013 m. – Lietuvos mokslų akademijos vyriausiasis mokslinis sekretorius, 2013-2018 m. – viceprezidentas, 2017-2022 m. – Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas.

Stažavosi Berlyno Humboldtų universitete, Jogailos universitete Krokuvoje, Vokietijos bibliotekininkystės institute Berlyne, Stokholmo universitete, Hanoverio aukštojoje profesinėje mokykloje, Oksfordo Brookes universitete, Vroclavo universitete, Švedijos karališkojoje literatūros, istorijos ir senovės mokslų akademijoje.

Buvo Lietuvos bibliotekininkų draugijos, Martyno Mažvydo bibliofilų klubo pirmininkas, Pirmosios lietuviškos knygos 450 m. sukakties minėjimo valstybinės komisijos sekretorius, Lietuvos mokslo premijų komiteto Humanitarinių ir socialinių mokslų sekcijos pirmininkas, Vokietijos Leibnico mokslo draugijos narys, Talino ir Rygos universitetų profesūros habilitacijos procedūrų ekspertų komisijų užsienio narys, Nacionalinės pažangos premijos komiteto, Leidimo vartoti Lietuvos Respublikos oficialųjį ir tradicinį valstybės pavadinimą, herbą, vėliavą ir kitus valstybės heraldikos objektus komisijos, Studijų kokybės vertinimo centro Tarybos narys.

Mokslinės veiklos pagrindinės kryptys: knygotyra, Mažosios Lietuvos knygos ir kultūros istorija, socialinės aplinkos knygos kultūra.

Kolekcionuoja senuosius spaudos leidinius (apie 4500 egzempliorių), vertingiausia dalis – apie 2000 Mažosios Lietuvos knygų, 100 periodinių leidinių, 400 atvirukų ir 600 nuotraukų.

Paskelbė daugiau 900 straipsnių.

Svarbiausi D. Kauno veikalai

Iš lietuvių knygos istorijos: Klaipėdos krašto lietuvių knyga iki 1919, Mažosios Lietuvos spaustuvės 1524-1940, Mažosios Lietuvos bibliotekos (iki 1940), Mažosios Lietuvos knygynai, Donelaičio žemės knygiai.

Rinkinių „Bibliofilai apie asmenines bibliotekas“, „Knygos ir bibliofilijos kultūra“, „Mažosios Lietuvos kultūros paveldas“ sudarytojas ir redaktorius, kartu su kitais parengė informacinę knygą „Pirmosios lietuviškos knygos sukaktis“ ir jos elektroninę versiją bei kt.

Asmeninės kolekcijos pagrindu sudarė katalogus „Hermannas Sudermannas savo ir mūsų knygose“ ir „Visos Vydūno knygos“. Sudarė ir parengė knygą „Auszros“ archyvas: Martyno Jankaus rinkinys“ (su A. Matijošiene), fotografijų albumą „Lietuvos mokslų akademija nepriklausomybės kelyje“ (su kitais, 2015). Sudarė ir parengė atsiminimų apie I. Simonaitytę knygą „Aš esu Etmės Evė“ ir kt.

Apdovanojimai

D. Kauno apdovanojimai: Lietuvos mokslo premija (1994), Mažosios Lietuvos fondo (Kanada) dr. Vydūno premija (1995), I. Simonaitytės literatūrinė premija (1998 ir 2019), Martyno Mažvydo premija (1998), Lauryno Ivinskio premija (2010).

D. Kaunas apdovanotas Gedimino ordino Riterio kryžiumi (1997), Latvijos Respublikos Pripažinimo ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi (2011).

Sveikiname Domą Kauną garbingos sukakties proga!