Mažosios bendrijos verslo forma: istorija, struktūra ir įdomybės

mažosios bendrijos

Iliustracija – pexels.com

Mažoji bendrija (MB) yra viena iš verslo formų, kuri pastaraisiais metais tapo itin populiari Lietuvoje. Ši verslo forma yra lanksti ir palanki mažiems bei vidutiniams verslams, turi daug privalumų tiek savininkams, tiek pačiam verslui. 

Mažosios bendrijos istorija

Mažosios bendrijos juridinis asmuo Lietuvoje atsirado 2012 metais, kai buvo priimtas naujas Civilinis kodeksas, kuris įvedė šią verslo formą į teisinę sistemą. Ši forma buvo sukurta siekiant supaprastinti ir palengvinti mažų ir vidutinių įmonių steigimą, suteikti joms lankstumo ir atskyrimo nuo asmeninių finansų privalumus.

Pagrindinis motyvas, kuris skatino steigti šį juridinį objektą, buvo poreikis sukurti įmonių teisinę formą, kuri būtų paprastesnė ir prieinamesnė nei kitos teisinės formos, kaip, pavyzdžiui, uždaroji akcinė bendrovė (UAB). Mažosios bendrijos siekia pildyti tarpinę nišą tarp individualios veiklos ir tradicinių juridinių asmenų formų.

Mažosios bendrijos struktūra ir ypatybės

Mažosios bendrijos steigimas yra paprastas ir greitas. Tai galima padaryti internetu, per Registrų centrą, o reikalavimai yra mažesni nei kitoms įmonių formoms. Minimalus įstatinis kapitalas nėra nustatytas, o steigimo procedūra yra paprastesnė ir pigesnė. Didelis privalumas, jog mažosios bendrijos nariai atsako už bendrijos įsipareigojimus tik savo įnašais. Tai reiškia, kad jų asmeninis turtas nėra naudojamas įmonės skoloms padengti, išskyrus atvejus, kai įrodyta, kad buvo padaryta tyčia.

Mažosios bendrijos turi galimybę pasirinkti mokestį už pelną kaip individualios veiklos apmokestinimo būdą. Tai gali suteikti mokesčių lengvatų, ypač jei bendrija turi mažas pajamas. Mažoji bendrija – mokesčiai yra gana lankstūs, siūlomos lengvatos, kurios dažnai skatina verslininkus rinktis būtent šią juridinio asmens formą.

Įdomybės ir privalumai

Mažosios bendrijos nariai turi didelę laisvę nustatyti vidinius valdymo ir finansų tvarkymo mechanizmus, o tai leidžia lengvai prisitaikyti prie besikeičiančių verslo sąlygų ir poreikių. Skirtingai nei uždarosios akcinės bendrovės – mažosioms bendrijoms nereikia turėti minimalaus įstatinio kapitalo, o tai daro šią verslo formą prieinamesnę asmenims, kurie siekia pradėti verslą su mažesnėmis pradinėmis investicijomis.

Nuo 2019 metų įsigaliojęs Įmonių reikalavimų pakeitimas leido mažosioms bendrijoms teikti platesnes paslaugas, taip pat suteikė galimybę būti įrašytoms į tam tikras tarptautines duomenų bazes, o tai padeda pritraukti tarptautinius klientus ir partnerius.

pr2024/113

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Birželio 15 d. prasideda priėmimas į profesinio mokymo įstaigas

Birželio 15 d. prasideda vasaros priėmimas į profesinio mokymo įstaigas. Stojantieji prašymus mokytis kviečiami teikti iki rugpjūčio 10 d. imtinai. Į valstybės finansuojamas vietas šiemet iš viso numatoma priimti 20,6 tūkst. mokinių – panašiai kaip pastaraisiais metais. „Kviečiu jaunuolius drąsiai rinktis profesinį mokymąsi. Profesijos galima mokytis ne tik baigus gimnaziją, bet ir dar neturint brandos atestato. Profesinio mokymo įstaigose galima įgyti ir paklausią profesiją, ir užbaigti vidurinio ugdymo programą, o po to tęsti mokslus aukštojoje mokykloje arba dirbti, kurti savo

Per tris dienas – 16 eismo saugumo pažeidimų

policija

Birželio 8-10 dienomis policijos pareigūnai vykdė prevencinę priemonę –buvo tikrinama, ar vairuotojai nesinaudoja mobiliaisiais telefonais be laisvų rankų įrangos, taip pat ar naudoja privalomas saugos priemones – saugos diržus, šalmus ir vaikams skirtas sėdynes. Nustatyta 11 pažeidimų, susijusių su netinkamu mobiliųjų telefonų naudojimu: 3 Tauragėje ir 8 Šilutėje. Taip pat užfiksuoti 5 pažeidimai, kai vairuotojai ar keleiviai nesegėjo saugos diržų, nenaudojo šalmų ar vaikams skirtų specialių sėdynių. Vienas toks pažeidimas nustatytas Tauragėje, keturi – Šilutėje. Visiems pažeidėjams surašyti administracinių nusižengimų

Lietuvos radijo šimtmečiui – kolekcinė moneta, įamžinanti šimtą metų ryšio

Birželio 12-ąją, minint Lietuvos radijo gimtadienį, Lietuvos bankas pradėjo išankstinį kolekcinės monetos „Lietuvos radijui – 100“ pardavimą. Moneta išleidžiama į apyvartą 2026 m. birželio 19 d. Prieš šimtą metų Lietuva pirmą kartą išgirdo save eteryje. Kai 1926 metais nuskambėjo žodžiai „Alio, alio – kalba Kaunas“, prasidėjo naujas valstybės ir visuomenės istorijos etapas. Nuo tada radijas tapo svarbia informacijos, kultūros, švietimo ir pilietiškumo erdve, lydėjusia Lietuvą svarbiausiais jos istorijos momentais. „Šia moneta siekiame įamžinti ne tik Lietuvos radijo istoriją, bet ir

Švėkšnos bažnyčiai tvarkyti – 432 tūkstančiai eurų

Birželio pabaigoje planuojamas Šilutės rajono savivaldybės tarybos posėdis, šią savaitę į posėdžius rinksis Tarybos komitetai. Teks apsispręsti ir dėl lėšų skyrimo Švėkšnos Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčios stogo ir fasadų tvarkybos darbams. Parengtame sprendimo projekte siūloma pritarti Švėkšnos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 1648, valstybės saugoma), stogo ir fasadų tvarkybos darbams, prisidėti prie tvarkybos darbų finansavimo iš savivaldybės biudžeto skiriant ne daugiau kaip 50 proc. valstybės skiriamos lėšų sumos, patvirtintos Paveldotvarkos programoje, ir užtikrinti netinkamų finansuoti,

Taip pat skaitykite